Sostinėje gyvenančios pensininkės Helenos Vaišvilaitės butas pagal sutartį, įpareigojančią rūpintis senute iki gyvos galvos, buvo patikėtas nuo mažens Helenos globotai draugės dukrai Jelenai Riachovai. Tačiau staiga, lyg žaibui trenkus, senolė persigalvojo ir parašė pareiškimą dėl teisių į butą grąžinimo. Turto patikėjimo sąlygų nevykdymu apkaltinta J.Riachova įtaria, kad į H.Vaišvilaitės butą kėsinasi svetimi žmonės.
Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti byla dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Teisėjas Marijonas Greičius paragino abi konfliktuojančias šalis susitaikyti. Tačiau butą J.Riachovai patikėjusi senolė nesutinka tartis ir kartoja esanti įskaudinta ja esą nesirūpinusios moters elgesio.
Pasijuto apgauta
Naujamiestyje esančiame bute H.Vaišvilaitė gyveno su seserimi, ši prieš pusantrų metų mirė. Po sesers mirties pusė buto iš karto perėjo į J.Riachovos rankas. Teisme bylinėjamasi dėl teisių į kitą buto dalį perrašymo.
Sunkiai vaikštanti H.Vaišvilaitė LŽ pasakojo, kad visi santykiai su J.Riachova yra nutrūkę. „Ta moteris man pridarė daug kiaulysčių, ji man visai nepadeda. Jau pusantrų metų, nuo pat to dienos, kai mirė mano sesuo, namuose likau vienut vienutėlė. Jelena pagal sutartį privalėtų sutvarkyti kambarius, apmokėti sąskaitas, tačiau nieko nedaro. Todėl noriu, kad anksčiau man priklausiusi pusė buto būtų perrašyta mano vardu“, – sakė H.Vaišvilaitė.
Ji jaučiasi apgauta, nes notaro sudarytoje sutartyje esą nenumatyta galimybė spręsti ginčą kitaip nei per teismus. Tačiau stebėtis tuo nereikėtų, nes įstatymai leidžia arba susitarti gražiuoju, arba kreiptis į teismą.
„Kai sesuo dar buvo gyva, abi visą butą užrašėme Jelenai, nes ja pasitikėjome. Dabar neturiu jokių teisių į butą, nes notaras parašė, kad mane ir seserį ši moteris turi slaugyti iki gyvos galvos. Padarėme didelę klaidą, už ją dabar tenka mokėti“, – kalbėjo H.Vaišvilaitė.
Notarams dažnai tenka sudarinėti sutartis, kai mainais į nekilnojamojo turto perdavimą nuosavybės teise iškeliama sąlyga prižiūrėti asmenį iki gyvos galvos.
Senolė J.Riachovą pažinojo nuo pat šios kūdikystės, nes gyveno tame pačiame name. „Kartu su seserimi ją auginome, globojome, vesdavome pasivaikščioti į lauką. Mergaitės motina, mano kaimynė, dirbo mokytoja vakarinėje pamainoje, todėl palikdavo ją mums. Taip prabėgo Jelenos vaikystė, o dabar matote, ką užaugusi ji man padarė“, – guodėsi senolė. Jelenos abejingumą pasiryžusi paliudyti ir aukštu žemiau gyvenanti kaimynė Antanina: „Padedu senutei, kiek galiu. Nors pati esu pensininkė, sutvarkau jos namus, už butą sumoku, nuperku vaistų, o maisto atneša socialinė darbuotoja.“
Kaltina socialinę darbuotoją
Ar socialinei darbuotojai šioje istorijoje tenka tik pagalbininkės vaidmuo? H.Vaišvilaitė apie moterį, kurios nenorėjo įvardyti, atsiliepė vien gražiausiais žodžiais. Senolė LŽ piktinosi, esą J.Riachova pasistengė uždrausti socialinei darbuotojai ją lankyti.
Tokio J.Riachovos elgesio motyvus LŽ paaiškino jos vyras Michailas Filipovas. Jo manymu, būtent socialinė darbuotoja įkalbėjo iki tol draugiškai su jais bendravusią senolę siekti teisių į buto dalį.
„Poniai Helenai atveždavome maisto produktų ir visada gerai sutardavome. Tačiau šią vasarą su šeima atvažiavome į svečius, bet tąkart jau išvydome ne ponią Heleną, o visai kitą žmogų. Akivaizdu, kad senutė rado „patarėjų“. Jei tai būtų ponios Helenos giminaičiai, mielu noru atiduotume jiems tą butą. Tačiau jų nelikę. Mes čia įžvelgiame tikrą aferą, į kurią gali būti įsipainiojusi socialinė darbuotoja, vaikščiojusi pas ponią Heleną ilgiau nei numatyta įstatymuose. Ta moteris liovėsi svečiuotis tik tada, kai senolė parašė pareiškimą dėl teisių atgauti butą“, – pasakojo M.Filipovas.
Jis tvirtino neabejojantis, kad būtent socialinės darbuotojos pamokyta H.Vaišvilaitė neįsileidžia į butą jo žmonos, nors ši norėjo sumokėti mokesčius bei sutvarkyti namus. „Melas, kad mano žmona nesirūpina senute. Abi senelės – tiek Helena, tiek jos mirusi sesuo – buvo Jelenai lyg antros motinos. Niekas jų nevertė užrašyti buto, jos pačios taip sugalvojo, nes neturėjo artimųjų“, – teigė J.Riachovos vyras.
Dvejopos sutartys
Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė LŽ sakė, kad notarams dažnai tenka sudarinėti sutartis, kai mainais į nekilnojamojo turto perdavimą nuosavybės teise iškeliama sąlyga prižiūrėti asmenį iki gyvos galvos. Tačiau statistikos, kiek Lietuvoje pasirašyta tokių sutarčių, nei Lietuvos notarų rūmų, nei valstybės įmonės Registrų centro darbuotojai pateikti negalėjo.
„Tradiciškai tokios sutartys sudaromos tarp vyresnio amžiaus žmonių, nebepajėgiančių savimi pasirūpinti ir įsipareigojančiųjų juos prižiūrėti – vadinamųjų rentos mokėtojų. Svarbu pažymėti, kuo testamentas skiriasi nuo turto perleidimo sutarties už išlaikymą iki gyvos galvos. Testamentu turtas paliekamas tik po palikėjo mirties, o išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju nuosavybės teisė į perleidžiamą turtą pereina nuo sutarties sudarymo ir patvirtinimo momento“, – aiškino D.Svirbutienė. Pasak notarės, testamentą parašęs žmogus gali jį bet kada vienašališkai, savo nuožiūra pakeisti. Tuo metu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį galima nutraukti tik šalims geranoriškai susitarus arba teismo keliu, kai rentos mokėtojas nevykdo savo pareigų.
Dažniausiai problemų kyla dėl to, kad žmogus netinkamai pasirenka rentos mokėtoją, asmenį, pasiryžusį jį prižiūrėti iki gyvos galvos. Neretai toks vaidmuo patikimas vaikaičiui, tolimam giminaičiui ar net nepažįstamam asmeniui, kuris vėliau nebepajėgia ar nenori vykdyti sutarties sąlygų. D.Svirbutienė pabrėžė, kad pasirenkant rentos mokėtoją svarbu atkreipti dėmesį į jo amžių, profesiją, net lytį. „Mano praktikoje buvo atvejis, kai rentos mokėtoju pasirinktas tolimųjų reisų vairuotojas, kuris vien dėl savo profesinės veiklos negalėjo tinkamai prižiūrėti jį pasirinkusio žmogaus. Reikėtų gerai pagalvoti, kam patikėti turtą“, – pažymėjo notarė.
Būtina išsiaiškinti sąlygas
Kuriozinių situacijų kyla ne tik dėl vadinamojo rentos mokėtojo kaltės, bet ir sąlygų, kaip reikės bendrauti po sutarties pasirašymo. „Nepakankamai aiškiai nurodytas priežiūros turinys, konkrečios rentos mokėtojo pareigos – esminė ir dažnai daroma klaida. Kartais rentos mokėtojas įsivaizduoja, kad jo rūpestis turėtų apsiriboti maisto pirkimu ir nuvežimu pas gydytoją, o rentos gavėjas tikisi gerokai didesnio dėmesio, nuolatinės globos. Detaliai nenurodydami savo sąlygų, rentos gavėjai rizikuoja, kad jų lūkesčiai nebus vykdomi“, – pasakojo D.Svirbutienė. Notarai rekomenduoja, kad sutartyje būtų numatytos visos įmanomos detalės, kurios sutarties sudarymo metu gali pasirodyti smulkmeniškos.
„Sutartyje siūlome įrašyti, kiek kartų per dieną bus patiekiamas karštas maistas, kur ir kaip dažnai (į bažnyčią, aplankyti kapų ar pan.) bus vežiojamas rentos gavėjas, apibūdinti kitas buitines smulkmenas. Mano praktikoje pasitaikydavo kuriozų, kai senelis kreipėsi į teismą siekdamas nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį vien dėl to, kad rentos mokėtojas neišvesdavo jo šuns į lauką“, – aiškino notarė. Jei nekilnojamąjį turtą mainais į rentą atiduodantis asmuo gyvena kaime, siūloma numatyti ir tai, ar reikės prižiūrėti ūkį, dirbti žemę. Sutartyje galima numatyti ir mokėjimą už rentos gavėjo laidotuvių paslaugas bei kitas sąlygas.
Rentos sutartį galima sudaryti mainais už nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ir pinigų perdavimą. Ši sutartis gali būti terminuota, neterminuota arba iki rentos gavėjo gyvenimo pabaigos. Perleidus gautą turtą kitam asmeniui, įsipareigojimai prižiūrėti taip pat perleidžiami.
