Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 01 24

Tyrimas: daugiausia apie politiką Lietuvoje išmano pagyvenę kaimo gyventojai (papildyta 14.18 val.)

Labiausiai politiškai išprusę Lietuvoje yra vyresni kaimo gyventojai, o mažiausiai – jaunimas, rodo šalies visuomenės pilietinės galios indekso tyrimas, kurio rezultatai paskelbti pirmadienį.
Anot iniciatyvos autorių, pakeitus Seimo rinkimų sistemą, būtų užkirstas kelias rinkėjų pasitikėjimo neturintiems politikams.
Lietuviai seka, kas vyksta politinėje padangėje, bet retas siekia daryti jai įtaką.

Tačiau, Pilietinės visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo duomenimis, daug politinių žinių turintys gyvenojai dažnai vengia dalyvauti politiniame gyvenime.

Tiriant piliečių politinį išprusimą apklaustiesiems buvo užduoti penki įvairaus sudėtingumo klausimai apie Lietuvos politinę sistemą: kokia politinė partija turi daugumą Seime, kas sprendžia, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, kokia balsų dauguma Seimas gali atmesti prezidentė veto ir pan. Tik 5 proc. apklaustųjų neatsakė į nė vieną klausimą, tuo tarpu apie pusė respondentų teisingai atsakė į 4–5 klausimus.

Pasak politologės Ainės Ramonaitės, toks rezultatas, palyginti su kitomis šalimis, visų pirma JAV, yra „labai geras“, mat ten panašiuose tyrimuose teigiamų atsakymų skaičius būna 10–20 procentų  mažesnis nei Lietuvoje. 

Tačiau įdomi ir kai kam netikėta tendencija – kad turtingiausi politinių žinių Lietuvoje yra pagyvenę ir kaime gyvenantys žmonės.

„Labiausiai išsprusę yra kaimo žmonės, pensininkai. Jie viską žino. Aš, kaip politologė, atėjusi patiriu gėdą, nes žinau mažiau negu jie“, – kalbėjo A.Ramonaitė.

Labiausiai išsprusę yra kaimo žmonės, pensininkai. Jie viską žino. Aš, kaip politologė, atėjusi patiriu gėdą, nes žinau mažiau negu jie, – kalbėjo A.Ramonaitė.Tuo tarpu mažiausiai politiškai išprusę yra studentai ir moksleiviai.

Tačiau visiškai priešingi rezultatai atsiskleidžia tiriant vidinį lietuvių norą dalyvauti politinėje ir visuomeninėje veikloje bei tikėjimą, jog jie tai gali. „Išprusimo procentai buvo milžiniški, o pasitikėjimo savimi procentai yra maži“, – pastebėjo ekspertė. 

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje laikomas nukrypimu nuo standarto. „Tai jau labai blogas dalykas, nes žmonės nenori, kad jiems tektų aiškintis, kodėl jie tokie aktyvūs“, – komentavo A.Ramonaitė.

Didžioji dalis – daugiau nei pusė – tautiečių mano, kad privalo domėtis, kas vyksta  politiniame gyvenime, tačiau tik 23 proc. mano, kad piliečiai turi ir veikti politinį procesą.

„Amerikoje daugiau negu pusė žmonių tiki, kad kiekvienas privalo dalyvauti, o Lietuvoje tokių mažiau negu ketvirtadalis“, – kalbėjo politologė.

Pilietiškai ir politiškai aktyviausi žmonės gyvena didmiesčiuose, turi aukštąjį išsilavinimą. Vyrai jaučiasi galintys nuveikti politiniame gyvenime daugiau nei moterys.

Atliekant tyrimą pernai gruodį apklausta apie 1 000 žmonių nuo 15 iki 74 metų.

(Papildyta 14.18 val.) Nemato įtakos savo gyvenimui

Tyrimo duomenimis, 15–29 metų gyventojai mažiau nei visa visuomenė domisi politinėmis šalies naujienomis – kasdien jas sužinoti svarbu 5 iš 10 jaunų žmonių. Bendrai visuomenėje šį poreikį jaučia 7 iš 10-ies.

Klausinėjant apie politinę sistemą, jaunimo atstovai pateikė 14–18 proc. mažiau teisingų atsakymų nei vyresni visuomenės nariai. 

Iš kitų tyrimų ir anksčiau buvo matyti tendencija, kad jaunimas prastai gaudosi. Jeigu jų paklausi ko nors apie politiką, jie bando prisiminti ką nors iš mokyklos vadovėlių, nesieja to su realiu gyvenimu.Pasak A.Ramonaitės, tiksliai palyginti šių metų politinio išsprusimo tyrimo rezultatus su ankstesniais duomenimis sunku, mat toks tyrimas atliktas pirmą kartą. Tačiau tendencija, kad jaunimas šioje srityje nusileidžia vyresniems, buvo matoma ir anksčiau: „Iš kitų tyrimų ir anksčiau buvo matyti tendencija, kad jaunimas prastai gaudosi. Jeigu jų paklausi ko nors apie politiką, jie bando prisiminti ką nors iš mokyklos vadovėlių, nesieja to su realiu gyvenimu.“

Politologė svarstė, kad tam tikra prasme gauti duomenys nestebina, mat vyresni žmonės daugiau žiūri televiziją, klausosi radijo, prenumeruoja laikrašius. „Iš kitos pusės, galima sakyti, kad turbūt nėra viskas gerai kalbant apie moksleivių ir studentų pilietinį ugdymą – jų išprusimas yra gerokai mažesnis nei jų senelių“,  – konstatavo ekspertė.

Sociologo Mindaugo Degučio nuomone, vienareikšmiškai įvertinti jaunimo politinio išprusimo būklę sudėtinga, tačiau dramatizuoti situacijos nevertėtų: „Jaunimas visais laikais galbūt turėjo kitokių interesų arba jų ratas buvo platesnis nei vyresnių žmonių. Galbūt jaunimas paprasčiau, optimistiškiau, galbūt šiek tiek ir naiviau žiūrį į gyvenimą, į politiką, nemano, kad taip itin svarbu, nesuvokia, kokią didelę taką daro jų gyvenimui.“

Ragina skirti daugiau dėmesio ugdymui

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Šarūnas Frolenko, vertindamas Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimą, teigė manąs, kad jo rezultatai tik dar kartą įrodo, kokią reikšmę jaunimo politiniam išprusimui turi pilietinio ugdymo ir politologijos pamokos mokyklose. „Tai, kad jaunimo teisingų atsakymų procentas tesiekia 14–18 proc., akivaizdžiai rodo, jog politinėms ir pilietinėms pamokoms reikia skirti daugiau laiko ir dėmesio. Būtina atsižvelgti ne tik į pamokų turinį, bet ir į formą, kuri pirmiausiai turi padėti jaunam žmogui suvokti politinius reiškinius bei jų svarbą“, – sakė Š.Frolenko.

Pasak LiJOT prezidento, būtina siekti ne tik didesnio jaunų žmonių politinio supratimo, bet ir jų pilietinio aktyvumo. „Jaunimas šiandien neįvertina pilietiškumo svarbos. Vyrauja nuomonė, kad vienas balsas nieko nelemia. Jaunas žmogus nebenori išreikšti savo pozicijos. Tai didelė problema, kurią būtina spręsti. Pasakydami „man dzin, nieko nepakeisi“, patenkame į užburtą ratą. Politikai, žinodami, kad jaunimas neina balsuoti, į juos nesiorientuoja, nesistengia spręsti jiems svarbių problemų”,  – mano Š.Frolenko.

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius