Apklausti 3000 Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Kauno mokyklų penktų-dvyliktų klasių mokiniai. Iš rezultatų paaiškėjo, kad socialinė/ekonominė padėtis vis giliau skiria turtingesnius mokinius nuo vargingesnių. Toks skirtumas didina vargingesniu mokinių diskriminaciją ir blogą savijautą mokykloje.
Tyrimu atskleista, kad mokykloje saugūs jaučiasi tik 31 proc. apklaustųjų. Mokiniai pastebi, kad turtingesnių vaikų sprendimai ir siūlymai klasės susirinkimuose susilaukia didesnio pritarimo, o klasės seniūnas renkamas paprastai tas mokinys, kurio tėvai yra turtingesni. Taip mano atitinkamai 45 proc. ir 56 proc. respondentų.
Net 48 proc. respondentų mano, kad mokytojo vertinimams pažymiais įtakos daro socialinė mokinio padėtis. Turtinė padėtis turi įtakos net renkantis draugus. Taip teigė 56 proc. respondentų. Būdami turtingesni jaustųsi laimingesni bei labiau pasitikėtų savimi 68 proc. moksleivių. Nemažai apklaustųjų teigia, kad mokykloje ir pamokų metu turtingesniems vaikams galioja kitos taisyklės.
Dėl savo ekonominės/socialinės padėties savo artimųjų (tėvų, brolių, seserų) gėdijasi 28 proc. respondentų. Vaikai nemėgsta ir mokinių, kurie turi žymius ir matomus sutrikimus, tai patvirtino beveik pusė apklaustųjų. Tyrimą atlikusio K.Trakšelio manymu, mokykla nėra pajėgi įgyvendinti lygiateisiškumo ir pagarbos kiekvienam asmeniui principo. Anot jo, vaikai su specialiais poreikiais ar kitokiais sutrikimais nėra tinkamai integruoti į bendruomenės ir klasės gyvenimą.
