Tyrimo metu buvo lygintos vienos dažniausiai vartotojo perkamų prekių kainos: aukščiausios rūšies pieniškų dešrelių, jogurto su braškėmis, 2,5 proc. riebumo pieno, juodos duonos. Paaiškėjo, kad daugiausia sutaupyti galima perkant pieniškas dešreles. Tos pačios aukščiausios kokybės rūšies, panašaus svorio dešrelių pakuočių kainos skyrėsi 37 proc. (2,49 Lt). Taip pat nemažai sutaupyti galima atidžiai renkantis juodą duoną (18 proc., arba 0,40 Lt), pieną (15 proc., arba 0,32 Lt). Mažiausiai sutaupyti pavyks perkant jogurtą – 4 proc. (0,10 Lt).
Tyrimo metu kiekvienoje maisto produkto kategorijoje buvo palygintos bent trijų skirtingų gamintojų kainos. Iš viso ištirta 13 minėtų produktų kainų bei pakuočių. Jos analizuotos prekybos centre, priklausančiam vienam iš didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje. Maisto produktų kainų lyginimas yra dalis vartotojų informavimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“, inicijuotos Europos Sąjungos.
Užtenka patikrinti trijų gamintojų prekes
Zita Čeponytė, Lietuvos vartotojų instituto vadovė, teigia, kad vartotojai turėtų pasinaudoti savo turima teise lyginti prekių kainas.
„Europos Sąjunga garantuoja kiekvienam vartotojui teisę ne tik žinoti tikslią ir išsamią informaciją apie maisto produktų sudėtį, galiojimo laiką, specialias laikymo ar vartojimo sąlygas, bet ir galutinę produkto kilogramo ar litro kainą. Būtent ši informacija su prekės pakuotės kaina padeda nuspręsti, kurį produktą verta pirkti. Tačiau vartotojas savo ruožtu turėtų skirti šiek tiek savo laiko etiketėms perskaityti bei kainoms palyginti“, – sako vartotojų teisių ekspertė. Ji priduria, kad remiantis atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, jog prieš perkant visiškai užtenka palyginti bent trijų gamintojų to paties maisto produkto kainas bei sudėtį.
Dažniausios vartotojų daromos klaidos
Z. Čeponytė pasakoja, su kokiomis maisto produktų žymėjimo problemomis susiduria vartotojai. „Vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl klaidinančios informacijos apie maisto produkto kilmės šalį, maisto priedų nurodymo bei galiojimo datos. Tai rodo, kad pirkėjai supranta esminius maisto produktų žymėjimo principus bei žino, kokios informacijos gali reikalauti. Tačiau dar daug liko nuveikti kainų lyginimo srityje“, – sako ekspertė.
Raginu niekada nepamiršti ir maisto kokybės – skaityti etiketes, analizuoti maisto sudėtį, – sakė Z.Čeponytė.Specialistė vardija dažniausias vartotojų klaidas, lyginant maisto produktų kainas. Didesnė produkto kilogramo ar litro kaina nebūtinai atspindi aukštesnę kokybę. Perkant vartotojui reikėtų remtis dviem kriterijais – maisto produkto sudėtimi ir kilogramo ar litro kaina. Tirtas pieniškų dešrelių pavyzdys labai aiškiai parodė, kad perkant tos pačios aukščiausios rūšies produktą, kurio kokybė bei sudėtis gali skirtis tik labai nežymiai, įmanoma sutaupyti iki 37 proc. išlaidų.
Vartotojai dažnai perka didesnes maisto produktų, pvz., jogurto, pakuotes, tikėdamiesi, kad tai padės sutaupyti. Tačiau ši taisyklė galioja tik tais atvejais, jeigu nusipirkę didesnį maisto kiekį, sugebėsite jį laiku sunaudoti. Kitais atvejais pasenusį ir šaldytuve užsistovėjusį produktą tiesiog reikės išmesti, todėl prieš perkant verta apgalvoti ir reikalingą produktų kiekį. Nevertėtų pasitikėti produkto, kaip pigiausio, įvardijimu. Sunkmečiu atsirado daug vadinamųjų pigių produktų linijų, taip pat šūkių „pigiausias“ ir pan.
„Patarčiau nepasitikėti tokia informacija ir patiems peržiūrėti lentynas, ar tikrai neįmanoma nusipirkti tokios pat ar panašios kokybės produkto pigiau. Kita vertus, raginu niekada nepamiršti ir maisto kokybės – skaityti etiketes, analizuoti maisto sudėtį. Kuo mažiau žmonės skaito etiketes, tuo daugiau jų pirkimą lemia reklama, todėl patariu patiems racionaliai apgalvoti kiekvieną savo pirkinį“, – teigia specialistė.
