Vykstantieji Vilniaus-Panevėžio autostrada neteko unikalaus reginio. Ugnis suniokojo Sodeliškių vienkiemyje buvusį šluotų gamybos cechą. Gana varganoje trobelėje dienų dienas triūsė keturiasdešimtmetis Albertas Blauzdys. Vyras buvo išpuošęs ją šluotų ir vantų ekspozicijomis, sukūręs unikalią vienkiemio aplinką.
Buvo įnamis
„Ugnis įsižiebė troboje įvykus nelaimingam atsitikimui. Jei tuo metu būčiau buvęs išvykęs, neabejočiau, kad raudoną gaidį man prišaukė kelininkai, su kuriais dėl vietos po saule kovoju nuo pat savo verslo įkūrimo pradžios“, – LŽ guodėsi A.Blauzdys.
„Ugnis įsižiebė troboje įvykus nelaimingam atsitikimui. Jei tuo metu būčiau buvęs išvykęs, neabejočiau, kad raudoną gaidį man prišaukė kelininkai, su kuriais dėl vietos po saule kovoju nuo pat savo verslo įkūrimo pradžios“, – LŽ guodėsi A.Blauzdys.
Vyriškis prisipažino į dabar jau sudegusią trobelę neturintis jokių teisių, esantis tik jos įnamis. Kitados A.Blauzdys, namelio savininkui leidus, šalia jo pradėjo prekiauti ką tik surinktais grybais. „Paskui netikėtai išgirdau, kad kažkur prie Kauno greitkelio senukas pardavinėja šluotas. Man pasirodė, jog tai menkai teišnaudota verslo sritis, tad ir ėmiausi jos“, – prisiminė vyras.
Verslas evoliucionavo
Kiekvienas, kam yra tekę važiuoti iš Vilniaus į Panevėžį, galėjo stebėti šio verslo evoliuciją. A.Blauzdys sukabindavo šluotų ir vantų girliandas, darydavo pačias įvairiausias jų kompozicijas, pindavo tvoras ir nukabinėdavo jas įvairiaspalvėmis medžiaginėmis vėliavėlėmis. Žmonėms, važiuojantiems pro šalį, reginys visada būdavo netikėtas. Dažnas sustodavo ir pirkdavo taip įdomiai eksponuojamus gaminius, nors kitam jų nė nereikėdavo. Vyriškio sumanytas verslas taip įsisuko, kad kartais jo vieno gaminių neužtekdavo, šluotas ir vantas padėdavo rišti ir aplinkiniai gyventojai.
Pasak A.Blauzdžio, jo vantas pirko, verslą gyrė, per petį plojo daugelis pirties malonumams neabejingų politikų, Seimo narių. Vyriškis prisimena, kaip dėl kelių litų derėjęsis su veikėjais, o paskui apie juos išgirsdavęs, kad šie įsivėlę į didžiausius korupcijos skandalus.
Kova su kelininkais
Šluotų ekspozicijas kūrusiam A.Blauzdžiui visą laiką teko kovoti su kelininkais, žūtbūt norėjusiais sužlugdyti jo verslą. „Kelininkai įrodinėjo, kad esu kenkėjas, dėl kurio greitkelyje nuolat kyla avarinių situacijų. Jie negalėjo pakęsti nei iškabintų, nei sustatytų mano šluotų, o sodybą, kurioje kūriau, atskyrė nuo greitkelio užtvaru. Dabar jaučiuosi tarsi už įstatymo ribų. Negana to, esu gąsdinamas, kad būsiu atitvertas kelių metrų aukščio tvora, kokia nuo avarijų saugomi žvėrys. Negi į pasaulį būsiu verčiamas žiūrėti pro grotas?“ – piktinosi vyriškis.
Išvargintas kelininkų ir užklupusios nelaimės A.Blauzdys žada atsisakyti šluotų verslo. „Pavargau kovoti“, – prisipažino jis.
Vilniaus-Panevėžio greitkelio ruožą, nusidriekusį palei sudegusį šluotų cechą, prižiūrinčios valstybės įmonės „Automagistralė“ meistrų vadovas, nenorėjęs sakyti savo pavardės, LŽ patvirtino, kad dėl A.Blauzdžio kelininkai išties turi nemažai rūpesčių. Jis pabrėžė, jog vyriškis išmoninga šluotų ir vantų ekspozicija blaško vairuotojų dėmesį ir kelia avarines situacijas. Išgirdęs, kad savavaliautojas nutarė atsisakyti itin originaliai eksponuojamo verslo, pašnekovas lengviau atsikvėpė.
