Komentare BNS naujienų agentūrai ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius pabrėžė, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas jokiu būdu negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes.
Lietuvos URM taip pat pareiškė, kad jai kelia nerimą kasmet blogėjanti lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje.
Taip Lietuvos pareigūnai reagavo į Lenkijos užsienio reikalų ministerijos kaltinimą, esą praėjusią savaitę Lietuvos Seimo priimta nauja Švietimo įstatymo redakcija, kuria išplėstas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, gali lemti prievartinę lenkų bendruomenės Lietuvoje asimiliaciją ir galimai pažeidžia dvišalę sutartį.
„Gerbiame Lenkijos Vyriausybės nuolatinį ir išskirtinį rūpestį savo tautiečiais užsienyje, tačiau negali nestebinti toks neadekvatus Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos situacijos vertinimas ir kaltinimai Lietuvai dvišalių bei tarptautinių susitarimų nesilaikymu“, – BNS nurodė Lietuvos URM.
Ministerija pabrėžė, kad Lietuva visiškai užtikrina dvišalės Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties nuostatų vykdymą. Jose įtvirtinta galimybė „mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos“.
Lenkų tautinės mažumos atstovai Lietuvoje savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos. Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąją kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba, pabrėžia ministerija.
Komentare teigiama, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo lenkiškų mokyklų skaičius padaugėjo nuo 44 mokyklų 1991 metais iki 62 mokyklų 2010 metais. Įskaitant mišrias mokyklas, kuriose yra lenkiškų klasių, jų yra beveik 100.
„Tai – absoliuti dauguma už Lenkijos ribų veikiančių mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba. Kad lenkų mažumos švietimo padėtis Lietuvoje yra geriausia pasaulyje, yra viešai pripažinę tiek Lenkijos užsienio reikalų, tiek Nacionalinio švietimo ministerijų atstovai“, – teigia Lietuvos URM.
„Lenkijoje puikiai žinoma, kad lenkiško švietimo sąlygos Lietuvoje yra išskirtinės, o priimtos Švietimo įstatymo pataisos jokiu būdu “negriauna„ švietimo lenkų kalba Lietuvoje, ir juo labiau nesiekiama lenkų ar bet kurios kitos tautybės piliečių asimiliacijos“, – nurodo Lietuvos pareigūnai.
Komentare pabrėžiama, kad vienas iš naujojo įstatymo įtvirtinamų principų yra lygių galimybių principas – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina žmonių teisių įgyvendinimą nepaisant jų tautybės.
„Įstatymo pataisos tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes, viena iš jų – įsitvirtinti darbo rinkoje“, – teigia URM.
Oficialusis Vilnius pabrėžia, kad tautinių mažumų švietimo situacija Lietuvoje visiškai atitinka visus Europos bei tarptautinius standartus, kurių nuostatose taip pat pabrėžiama būtinybė sudaryti visas galimybes tautinių mažumų atstovams gerai išmokti valstybinę kalbą.
Lietuvos pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į ES vykdytą apklausą, kurioje 42 proc. Lietuvoje apklaustų tautinių mažumų atstovų nurodė, kad jie patiria sunkumų Lietuvos darbo rinkoje dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo.
„Savo ruožtu mums kelia susirūpinimą lietuvių tautinės mažumos kaimyninėje šalyje švietimo reikalai, kurie Lenkijos teigimu, yra daug geresni, negu lenkų Lietuvoje. Deja, realybėje lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje kasmet blogėja – per pastaruosius dešimt metų buvo uždaryta pusė lietuviškų mokyklų“, – teigia Lietuvos URM.
Krasnagrūdos ir Krasnavo mokyklose panaikintos lietuviškos klasės, uždarytos Agradnykų, Klevų, Ramoniškių, Vaitakiemio mokyklos, o nuo kitų metų rengiamasi uždaryti Pristavonių ir Vidugirių mokyklas.
„Labai trūksta vadovėlių lietuvių kalba, o nuo šių metu planuojama “naujovė„ – lietuviškoms mokykloms vadovėliai nebebus spausdinami, vietoj jų bus pereinama prie mokymosi iš elektroninių vadovėlių“, – teigia URM.
„Esame įsitikinę, kad visos valstybės turi skirti ypatingą dėmesį tautinių mažumų klausimams ir poreikiams, tad pasisakome ne už diskusijas tema “kas būtų jei būtų„, bet už atvirą dialogą bei realius darbus valstybių piliečių labui“, – sakoma BNS pateiktame URM komentare.
