Būstų savininkai patys pasirenka, kas atsakingas už jų būsto priežiūrą. Nenorėdami steigti bendrijos ar sudaryti jungtinės veiklos sutarties, jie atiduoda savo būstą į savivaldybės rankas, kuri paskiria daugiabučio administratorių. Šis žmogus tampa atsakingu už būsto bendrųjų patalpų priežiūrą, jos organizavimą ir valdymą.
Didins baudas
Daugiabučių administratorių darbas tiesiogiai susijęs su būsto priežiūros kokybe, todėl tinkamai savo pareigų neatliekantis administratorius pasmerkia pastatą nykimui. Susiduriama su įvairiais atvejais – kai administratorius yra visiškai neveiklus, tai reiškia – neorganizuoja susirinkimų, neinformuoja savininkų apie priežiūrą, netinkamai pildo dokumentus. Esti ir tokių, kurie netinkamai tvarko finansus – pinigai, kuriuos surenka savininkai, nepasiekia numatyto tikslo arba jie išvis nėra informuojami, kam jie buvo panaudoti. Galiausiai, per didelis veiklumas – irgi bėda. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai atliekami darbai, kurių visiškai nereikia.
Daugiabučių administratorių darbas tiesiogiai susijęs su būsto priežiūros kokybe, todėl tinkamai savo pareigų neatliekantis administratorius pasmerkia pastatą nykimui.
Daugiabučių administratoriaus darbas – vykdyti sklandžią ir racionalią bendrųjų patalpų priežiūrą. Aplinkos ministerija, susidūrusi su visai minėtais atvejais, siūlo didinti daugiabučių administratorių atsakomybę, nes minėti pažeidimai pridaro žalos tiek gyventojams, tiek daugiabučiams, tiek aplinkai. Vienas iš būdų pasiekti geresnę daugiabučių administratorių darbo kokybę – didinti baudas už nusižengimus.
Šiuo metu už daugiabučių namų administravimo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą administratoriams taikomos baudos nuo 200 iki 1 000 litų, o už pakartotinius pažeidimus – nuo 400 Lt iki 2 000 litų. Aplinkos ministerija siūlo šias baudas padidinti ir diferencijuoti pagal pažeidimų pobūdį.
Savininkai kviečiami būti aktyvesniais
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė neabejojo, kad daugiabučių administratorių priežiūros griežtinimas padidins jų darbų kokybę, tačiau pabrėžė ir tai, kad ne tik jie atsakingi už kokybišką daugiabučio priežiūrą. „Patys savininkai ir gyventojai taip pat turėtų domėtis, kas kur vyksta. Tai yra jų pareiga ir jie kviečiami tai daryti. Jei daug metų būsto administratorius nieko neveikia, neinformuoja gyventojų, ką veikia, kur keliauja jų pinigai, tai patys gyventojai galėtų imtis iniciatyvos. Jie savo neaktyvumu taip pat prisideda prie netinkamos namo priežiūros“, – kalbėjo viceministrė.
Patys savininkai ir gyventojai taip pat turėtų domėtis, kas kur vyksta. Tai yra jų pareiga ir jie kviečiami tai daryti, – kalbėjo D.Matonienė.
D.Matonienė teigė, kad savininkai galėtų patys prisidėti prie daugiabučių administratorių kontrolės – tada ir jiems atsirastų didesnė motyvacija dirbti. Būsto savininkai dėl daugiabučio administratoriaus keitimo bet kada gali kreiptis į savivaldybę (tam reikia ketvirtadalio būstų savininkų balsų). Tokia praktika kiek sujudintų ir pačius administratorius, jie stengtųsi savo darbą atlikti geriau.
Galiausiai aplinkos viceministrė pabrėžė, kad kokybiška daugiabučio priežiūra įmanoma tik abiem pusėms dirbant kartu: „Esu tikra, kad tinkama daugiabučio priežiūra galima tik abiem pusėms kalbantis ir dirbant kartu. Tai turi būti komandinis darbas. Jei gyventojai nori imtis kokių nors veiksmų, o administratorius pasyvus – nieko nebus, taip pat ir jei aktyvus daugiabučio administratorius, o gyventojams – tiesiog neįdomu.“
Aplinkos ministerija primena, kad daugiabučio priežiūra yra kiekvieno žmogaus atsakomybė. Netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami pastatai gali pakenkti ne tik gyventojams, bet ir aplinkai. Netinkamai prižiūrimas ar visiškai neprižiūrimas būstas ilgainiui tampa avarinės būklės, o tai neretai baigiasi nelaimėmis. Eksploatuojami prastos būklės namai kenkia ir aplinkai – dažnai jie būna energiškai neefektyvūs, o jų šildymui sunaudojama daugiau gamtos išteklių.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
