Verslininkai augančiu klientų skaičiumi džiaugiasi, o policijos pareigūnai perspėja, kad masinis ginklavimasis gali atsisukti prieš pačius žmones. Policininkų nuomone, kur kas svarbiau skatinti bendruomeniškumą ir toleranciją, kad pamatę nelaimę patyrusį kaimyną ne bėgtume slėptis, bet skubėtume padėti ir kviestume į pagalbą pareigūnus.
„Tokios tendencijos: kuo prastesnė ekonominė situacija šalyje, tuo daugiau priemonių savigynai nuperkama. Todėl vos prasidėjo sunkmetis, savigynai skirtų ginklų ir kitų priemonių paklausa padidėjo. Ypač aktyviai žmonės perka dujinius balionėlius, dujinius ginklus – pistoletus ir revolverius, kuriems įsigyti nereikia leidimo“, – pasakojo bendrovės „Vilniaus ginklai“ direktorius Raimondas Toločka. Pasak jo, vieno modelio dujinį ginklą per pastaruosius mėnesius pirkėjai tiesiog nušlavė nuo lentynų. „Anksčiau tiek neparduodavome, tačiau kiek tas pakilimas tęsis, nežinau“, – sakė ginklų parduotuvės vadovas.
Kitos ginklų parduotuvės darbuotojai tvirtino, jog ginklų ieško paprasti žmonės: „Jie gyvena miegamuosiuose rajonuose, nevaikšto vakarais, tačiau kai kurie buvo apiplėšti vidury baltos dienos miesto centre arba nukentėjo jų artimieji. Po tokių patirčių žmonės pradeda bijoti, o norėdami jaustis drąsiau ieško ginklo ar kitos savigynos priemonės“.
Perka ir sodų gyventojai
Bendrovės „Vilniaus ginklai“ parduotuvės darbuotojai pasakojo, jog viena iš gausesnių klientų grupių – sodų bendrijų gyventojai. Soduose mėgsta lankytis įvairaus plauko žmonės, kuriuos masina gyvenamuose sodų statiniuose be priežiūros palikti rakandai ir buitinė technika. Šalia nuolat gyvenantys kaimynai jaučiasi nesaugūs.
„Baisu, kad dedasi. Žmonės ateina ir pasakoja savo istorijas. Dažniau nukenčia moterys, tačiau neseniai apsilankė vyras su žmona, kurie už maždaug 1000 Lt pirko priemonių gynybai“, – „15min“ pasakojo ginklų parduotuvės „Oksalis“ direktorė Jūratė Dzindzelėtienė.
Pasak pardavėjų, moterų ir vyrų pirkiniai ginklų parduotuvėse skiriasi. Dailiosios lyties atstovės dažniausiai pageidauja dujinių balionėlių, vadinamųjų elektrošokų, o vyrai drąsiau renkasi dujinius ginklus. J.Dzindzelėtienė perspėjo atsargiau elgtis su pigesniais, apie 20 Lt kainuojančiais, balionėliais. „Jeigu jais papurškiama prieš vėją, gali kliūti ir pačiam užpultajam. Tokiu atveju jokiu būdu negalima plauti akių vandeniu, nes skausmas dar labiau paaštrės. Verta prisiminti, kad balionėlius geriausiai nešiotis ne rankinukuose, bet rūbų kišenėse.
Sujudimas ir savigynos kursuose
Perkantieji ginklą kartu įgyja ir atsakomybę, – teigia pareigūnaiNemėgstantys ginklų ir panašių savigynos priemonių, gali rinktis alternatyvą – savigynos kursus. Juos organizuojančių klubų atstovai ir privatūs treneriai tvirtina, jog žmonių susidomėjimas tokiomis pamokomis nuolat auga. „Jaučiame sujudimą. Matyt, toks laikas – žmonės nesijaučia saugūs“, – kartojo visų kalbintų klubų, kuriuose mokoma savigynos, atstovai. Pasak jų, daugelis pirmą kartą čia atėjusiųjų tikisi, jog iš karto išmoks, kaip atremti užpuolikų ataką. Tačiau visų savigynos pagrindų mokančių kursų esmė – pirmiausia išmokyti žmogų, kaip elgtis, kad jis nebūtų užpultas.
„Kursuose mokome, kaip atremti žodinę agresiją ir veiksmus. Visi užpuolimai skirstomi į du tipus: netikėtus ir prasidedančius nuo verbalinio kontakto. Pastaruoju atveju užpuolikas ne iš karto griebia rankinę, trenkia per veidą, bet kažko paklausia, paprašo, ir tik tada puola. Tokiu atveju žmogui svarbu išlikti neutraliu: neparodyti nei baimės, nei agresijos. Itin svarbi kūno kalba. Pavyzdžiui, suspausti jūsų kumščiai iš karto išduos, jog jūs nusiteikęs pulti. O išbalęs veidas – kad bijote. Būtina mokytis kontroliuoti savo kūną ir užplūdusias emocijas“, – sakė Kokoro No Kai ir Kovos menų centro vadovė Simona Honiball. Pašnekovė patarė net ir nenukentėjusiems žmonėms būti budriems: „Patirtis rodo, kad dažniau užpuolami užsisvajoję, į mobiliuosius telefonus „įlindę“ ar muzikos klausantys žmonės. Žinoma, paranojiškai dairytis į šalis nebūtina, tačiau pastebėti, kas šalia tavęs vyksta, ar nėra įtartinų asmenų – neblogai“.
Trūksta bendruomeniškumo
Kauno policijos Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininko Taurio Stauskio nuomone, savigynai skirtų priemonių reikia ne visiems. „Stresinėje situacijoje žmogus negali būti tikras dėl savęs, jis nežino, kaip elgsis. Būna, kad žmonės padaro ir neįmanomų dalykų, pasitaiko – ir tokių, kurie prasilenkia su įstatymu. Todėl perkantieji ginklą kartu įsigyja ir atsakomybę už jo panaudojimą“, – teigė pareigūnas.
T.Stauskio teigimu, kriminaloginė situacija Lietuvoje dar nėra tokia bloga, kad kiekvienuose namuose reikėtų ginklo: „Kaunas nėra Čikaga. Žinoma, pastaruoju metu daugėja turtinių nusikaltimų – plėšimų, vagysčių. Tačiau apsisaugoti nuo jų padeda ne tik ginklai. Žmonėms reikia būti neabejingiems savo ir kitų turtui. Pavyzdžiui, automobiliuose nepalikti vagis galinčių patraukti daiktų – magnetolų ir panašių daiktų. O pastebėję kieme vaikštančius nepažįstamus, įtartinus asmenis kaimynai turėtų pranešti policijai. Kai žmonės nebegalvos, jog su viskuo turi kovoti vieni, situacija ims keistis“.
Naudinga žinoti:
Ginklai yra dviejų rūšių – vienus galima įsigyti be leidimų, o kitiems jie yra būtini. Pastarųjų kulkos yra galingesnės nei 7,5 džaulių. Lietuvoje savigynai galima įsigyti dujinius pistoletus ir revolverius, aerozolinius įrenginius (balionėlius) ir elektrošoko prietaisus. Juos visus galima nusipirkti ir nešiotis be policijos išduoto leidimo. Ginklai neparduodami jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims.
