Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 30d. 10:52

V.Čmilytė-Nielsen apie „valstiečių“ palikimą: kai buvo švenčiama pergalė, nebuvo ruošiamasi rudeniui

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvusių valdančiųjų palikimo negalima atsieti nuo COVID-19 pandemijos ir bauginančių infekcija užsikrėtusių, nuo jos mirusių žmonių skaičių. Anot jos, po pirmosios koronaviruso bangos nebuvo pasiruošta antrajai. Jei būtini sprendimai būtų buvę priimti anksčiau, esą galbūt būtume išvengę ne vienos mirties, griežtų apribojimų.

V.Čmilytės-Nielsen teigimu, koronaviruso pandemijos suvaldymas bus svarbiausias iššūkis ir kitąmet. Čia labai svarbus gyventojų vakcinacijos klausimas.

„Labai viliuosi, kad bent iki metų vidurio mes galėsime kalbėti jau apie tą nemažą dalį paskiepytų Lietuvos gyventojų“, – interviu 15min sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Dėmesio sulaukė apsipirkimas

– Pirmiausia leiskite jus pasveikinti su šventėmis ir paklausti, kadangi aktualus klausimas, kaip tas šventes atšventėte?

– Ačiū. Atšvenčiau su šeima, su artimiausiais žmonėmis.

– Kilo ažiotažas prieš pat šventes paaiškėjus, kad į Lietuvą iš Vokietijos sugrįžo ponų Nausėdų dukra. Nedraudžiama sugrįžti iš užsienio. Tačiau valstybės vadovai prieš šventes ir šiaip visą laiką pastaruoju metu ragina gyventojus likti namuose, švęsti viename namų ūkyje.

Kaip įvertintumėte tai, kad pas ponus Nausėdas sugrįžo dukra?

– Kaip suprantu iš tos informacijos, kuri buvo viešojoje erdvėje, ji grįžo į namus, ten, kur yra registruota.

Prezidentūros nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė
Prezidentūros nuotr./Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė

Taip pat puikiai suprantu, kad valstybės vadovai, politikai sulaukia papildomo dėmesio ir vien tik griežtai laikytis reikalavimų kartais nepakanka.

Bet, man atrodo, kad svarbiausia, žinoma, yra laikytis tų taisyklių, kurios yra nustatytos.

Iš esmės kuo daugiau informacijos yra apie tai, kaip reikėtų elgtis šio karantino metu, kuo daugiau viešinimo kampanijų yra, tuo, manau, yra geriau. O tai, kad politikai tame dalyvauja, tai irgi vertinu kaip pozityvų dalyką.

– Jeigu jūsų sūnus gyventų užsienyje, ar šventėms būtumėte kvietusi į namus, ten, kur jis yra registruotas? Tuo metu, kai prieš kameras būtumėte sakiusi, kad visi likime namuose, pakentėkime tėvai be vaikų ir atvirkščiai?

– Matote, tai yra hipotetinė situacija.

Pati esu pakankamai sudėtingoje situacijoje, nes mano darbo vieta yra čia, Vilniuje, o šeima gyvena Šiauliuose. Todėl dėl darbo reikalų tenka važiuoti iš vienos savivaldybės į kitą.

Tačiau vėlgi gyvenimas diktuoja, tos aplinkybės, kuriose esi, diktuoja sprendimus. Ir, manau, kad kiekvienas iš mūsų stengiamės maksimaliai atsargiai elgtis, laikytis reikalavimų, tikintis, kad per šias kelias savaites, kai reikalavimai yra sugriežtinti, banga šiek tiek nuslūgs.

Nors, žinoma, skaičiai, kuriuos matome kas dieną, kelia didelį nerimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

– Savotiškai dėmesio centre pirmadienį atsidūrėte ir jūs – buvote užfiksuota išeinanti iš parduotuvės „Kristiana“, taip pat užsukanti į viename prekybos centre esančią krautuvėlę atsiimti torto. Kaip paaiškinote, sūnaus gimtadieniui. Tai nėra draudžiama – nei atsiimti prekes iš tam tikro punkto, nei pirkti maisto produktus.

Bet vis tiek, kiek skaičiau komentarus, irgi kilo nemažas pasipiktinimas esą valdžia paprastiems žmonėms liepia likti namie, eiti apsipirkti tik esant būtinybei, pirkti didesniais kiekiais, tarkim, savaitei, o čia – reikia torto, nubėgo, reikia kažko – nuėjo.

Kaip čia paaiškintumėte?

– Aš manyčiau, kad apsipirkimas internetu ir pirkinių atsiėmimas „gyvai“, matyt, yra vienas iš saugiausių būdų apsipirkti.

Esu ne tik Seimo pirmininkė, ne tik Seimo narė, turiu ir įsipareigojimų šeimai.

Nors pastaruoju metu maksimaliai apribojau visus nebūtinus išvykimus iš namų – tiek, kiek tai įmanoma auginant keturis sūnus ir dalinantis kažkiek buities darbus su kitais namiškiais, laikas nuo laiko, kelis kartus per savaitę tenka apsilankyti parduotuvėje.

Stengiuosi tai daryti minimaliai, labai trumpai.

Bet tuo pačiu suprantu, kad politikams kartais nepakanka tiesiog laikytis taisyklių, laikytis tų apribojimų, kurie yra, tam, kad išvengtume neigiamo dėmesio.

Aš suprantu tas žaidimo taisykles ir tą kritiką priimu ramiai.

Aš suprantu tas žaidimo taisykles ir tą kritiką priimu ramiai.

Daug diskusijų sulaukė visuomeninio transliuotojo laidoje „LRT forumas“ rodytas interviu su jumis ir premjere Ingrida Šimonyte. Pirmiausia – dėl vis dar viešojoje erdvėje gajų lyčių stereotipų.

Su vyrais – apie reikalus, su moterimis, net užimančiomis aukščiausius postus valstybėje, – apie asmeninius dalykus, buitį, šeimą, vyrus ir panašiai.

Kaip jūs pati šiandien pakomentuotumėte tą interviu? Kokį įspūdį jis jums paliko?

– Man, tiesą pasakius, visada smagiau kalbėti viešojoje erdvėje, su žiniasklaida, kai pokalbio tema yra darbai, veikla, mano profesiniai pasiekimai, kažkokios idėjos, galų gale – aktualijos. Tada jaučiuosi patogiau.

Šiek tiek mažiau patogu yra, kai reikia kalbėti apie jausmus, kažkokias emocines patirtis. Bet įvairaus žanro būna interviu ir taip jį ir traktuoju.

15min koliažas/Žurnalistė Nemira Pumprickaitė, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen
15min koliažas/Žurnalistė Nemira Pumprickaitė, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

– Ar įsivaizduotumėte, kad, tarkime, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio ar buvusio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio būtų paklausę apie tai, o kas, jeigu trečia žmona, – kokia būtų pavardė, o kas jums vinį namuose įkala ir panašiai?

– Manau, akivaizdu, kad ne. Akivaizdu, kad lyčių stereotipai dar yra pakankamai gajūs pas mus.

Vėlgi, manau, kad tai keisis pamažu. Tik tiek, kad kartais tie žingsneliai nėra tokie dideli, kaip norėtųsi.

Akivaizdu, kad lyčių stereotipai dar yra pakankamai gajūs pas mus.

Galime išvengti griežtesnių ribojimų

– Pakalbėkime apie koronaviruso pandemiją. Iš tiesų skaičiai vis dar bauginantys, gąsdinantys. Sulaukėme informacijos apie rekordinį mirčių skaičių – mirė 78 žmonės. Buvo patikslinta, kad tai galbūt visu šventiniu laikotarpiu išsidėsčiusios mirtys. Susirgimų skaičiai vis dar tūkstantiniai.

Karantinas sugriežtintas gruodžio 16 dieną – beveik prieš dvi savaites.

Ką manote apie visą situaciją? Jau galima daryti kažkokias išvadas, ar karantino sugriežtinimai turi poveikį?

– Galima įžvelgti tam tikrą mažėjimo tendenciją.

Nors, aišku, reikėtų palaukti, kol praeis šventinis laikotarpis ir per šiek tiek ilgesnį laiką įvertinti pasikeitimus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Į Mindaugo g. „Maximą“ plūstelėjo prieššventinė pirkėjų minia
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Į Mindaugo g. „Maximą“ plūstelėjo prieššventinė pirkėjų minia

Prieš kelias savaites Seimo posėdžio metu turėjome svečius – ekspertus, medikus, kurie argumentavo griežtesnio karantino būtinybę, ir aiškino per kurį laiką mes galėsime pamatyti poveikį. Būtent buvo minimos 5-7 savaitės.

Manyčiau, kol nepraeis tas laikas, sunku vertinti, kiek sėkmingas tas karantinas. Aišku, labai norėtųsi, kad ta tendencija šiokio tokio mažėjimo išsilaikytų.

Manau, kad kiti sprendimai turės būti priimami visų pirma sausio viduryje. Dėl to, ar pačių griežčiausių apribojimų atsisakyti. Vėliau, sausio pabaigoje, – ar galima dar labiau švelninti karantiną.

Kol kas dar labai sunku įvertinti tuos tarpinius rezultatus.

– Bet ar nereikės karantino griežtinti? Jūsų koalicijos partnerės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis yra užsiminęs, kad, jeigu žmonės nesilaikys karantino, gali tekti kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą.

Akivaizdu, kad judėjimas per šventes buvo – policija skelbė, kiek automobilių buvo priversti apsisukti ir grįžti į savo savivaldybes. Žmonių gatvėse, bent jau čia, Vilniaus senamiestyje, jo parkuose, viešosiose erdvėse, tikrai pilna.

Kokia situacija turi susiklostyti, kad būtų galima kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą?

– Aš manau, kad nepaprastosios padėties įvedimas yra kraštutinė priemonė. Kol kas tokių rimtų prielaidų tam nematau.

Kitas dalykas – ir pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją, pastarųjų dienų skaičiai ir apsikrėtusių asmenų kontaktų skaičius šiek tiek duoda pagrindo optimizmui ta prasme, kad užsikrėtę asmenys yra kontaktavę su mažesniu ratu žmonių. Tai yra mažesnis ratas žmonių turi izoliuotis.

Jei ši tendencija išsilaikys, tai, aš manau, kad griežtesnių apribojimų mes tikrai galėsime išvengti.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Policijos patirkos punktas Pavilnių gatvėje
Arno Strumilos / 15min nuotr./Policijos patirkos punktas Pavilnių gatvėje

Vėlgi švenčių laikotarpis yra ypatingai pavojingas ta prasme. Bet netrukus jau bus galima įvertinti.

Labai svarbu, aišku, kad tie reikalavimai, tiek sugriežtinimai, kurie yra dabar, kad jų būtų laikomasi.

Manau, kad dauguma žmonių visgi blaiviai vertindami situaciją jų laikosi.

Reikia lankstumo

– Kai perėmėte valdžią iš centro kairės koalicijos, pirmasis svarbiausias darbas buvo kitų metų valstybės biudžeto projekto revizija. Tą padarėte, biudžetas priimtas.

Gal jau galėjote ir plačiau pažvelgti, kokį palikimą jums paliko valstiečių ir žaliųjų vadovauta koalicija? Ką gero? Ką blogo?

– Palikimo neįmanoma atsieti nuo COVID-19 pandemijos ir tų skaičių, kurie, kaip jau minėjome, yra bauginantys.

Manyčiau, kad pagrindinis palikimas ir yra, deja, tas, kad nebuvo pasiruošta rudeniui, nebuvo pasiruošta antrai COVID-19 bangai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis

Naujajai valdžiai perėmus įgaliojimus teko labai per trumpą laiką, skubant priimti sprendimus.

Gaila, kad tie būtini sprendimai, apie kuriuos kalbėjo ir ekspertai, nebuvo priimti šiek tiek anksčiau.

Galbūt būtume išvengę ir ne vienos mirties, ir tų griežtų apribojimų, kurie neabejotinai paveikia ir verslą, ir darbo vietas, ir daugelį žmonių paveikė neigiamai, bet tiesiog yra būtini.

Vertinčiau palikimą būtent per šių metų prizmę.

Tiesiog esu priversta jį vertinti neigiamai, nes pavasarį, vasarą, kai buvo po pirmosios bangos švenčiama pergalė, nebuvo ruošiamasi rudeniui.

Tai ir sudarė prielaidas dabartinei situacijai, kuri tikrai yra sudėtinga.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

– Kitų metų valstybės biudžetas bus smarkiai deficitinis – 7 proc. skylė. Prezidentas kalba apie tai, kad reikia galvoti, kaip kitais metais deficitą sumažinti.

Kaip mažinti išlaidas ir didinti pajamas – koks jūsų matymas?

– Aš manau, kad dabar pagrindinis klausimas yra kaip pavyks padėti verslams išlaikyti darbo vietas subsidijomis, kita pagalba, kad nesustotų tai, kas gali būti išgelbėta.

Jei ilgesnėje perspektyvoje pavyks tai pasiekti, tuomet ir biudžeto deficitas galės mažėti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rytas po griežtesnių karantino apribojimų įvedimo
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rytas po griežtesnių karantino apribojimų įvedimo

Bet vėlgi mes turime įvertinti tai, kokioje neapibrėžtoje situacijoje dabar esame.

Kalbame apie tai, kad griežti apribojimai bus, matyt, bent jau iki sausio pabaigos. Vėliau reikės vertinti dar kartą.

Manyčiau, kad tiesiog toje neapibrėžtoje situacijoje reikia labai lanksčiai žiūrėti ir, žinoma, suteikti pagalbą tiems, kas labiausiai nukenčia šiandien.

– Be kitų metų biudžeto projekto priėmimo, kokius svarbiausius darbus, kuriuos per kelis mėnesius pavyko nuveikti Seime, išskirtumėte?

– Pagrindinis darbas visgi buvo biudžetas. Laiko tam, beje, buvo labai nedaug, nes naujasis Seimas pradėjo darbą lapkričio 13 dieną.

Vyriausybės tvirtinimo, Vyriausybės programos darbai buvo labai intensyvūs.

Džiaugiuosi, kad, nepaisant to, jog kažkuriuo momentu atrodė, kad dėl, viena vertus, susirgimų Seime ir galimų saviizoliacijų, kita vertus, dėl to, jog šiek tiek užsitęsė ministrų tvirtinimo procesas, gali kilti netgi konstitucinės krizės pavojus, to pavyko išvengti. Tas yra labai svarbu.

Išlaikėme visus terminus, biudžetas priimtas su pakankamai dideliu palaikymu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime svarstomas 2021 metų Lietuvos biudžetas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seime svarstomas 2021 metų Lietuvos biudžetas

Manyčiau, kad šitie du darbai – pakankamai sklandus valdžios perėmimas, tarpuvaldžio, kuris tikrai buvo labai žalingas, neužsitęsimas bei biudžeto priėmimas ir yra svarbiausi dalykai, kuriuos pavyko įgyvendinti.

Ar be R.Karbauskio ramiau?

– Nenuneigiamai Seimo darbo pradžią ženklino valdančiųjų nesutarimai su buvusia didžiausia valdančiąja partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Iš pradžių spyriojotės siūlyti Seimui skirti savo pavaduotoja „valstietę“ Aušrinę Norkienę. Ramūnui Karbauskiui tik pasitraukus iš Seimo, labai lengvai kitas „valstietis“ Jonas Jarutis buvo patvirtintas parlamento vicepirmininku.

Ar nebuvo čia toks mažas dabartinių valdančiųjų, sakykime, kerštas buvusiems valdantiesiems už jų ankstesnes nuodėmes?

– Politikoje dirba žmonės, kurių darbai niekaip neatsiejami nuo emocijų.

Bet, aš manyčiau, kad šiuo atveju tai buvo visgi tų aplinkybių – politinių aplinkybių – padiktuoti sprendimai.

Nuo pat pirmosios dienos, nuo pokalbių su koalicijos partneriais aš visiškai atvirai pasakiau LVŽS frakcijos tuo metu seniūnui ir kitiems atstovams, jog jų siūloma kandidatė, tikėtina, gali nesulaukti pakankamo palaikymo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Norkienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aušrinė Norkienė

Jiems, galima sakyti, reikalaujant, atsisakant siūlyti kitą kandidatūrą, teikiau šią kandidatūrą, ji buvo atmesta, jai nebuvo pritarta.

Vėliau J.Jarutis buvo patvirtintas septintuoju vicepirmininku.

Aš manau, gerai šioje istorijoje tai, kad mes pirmą kartą turime visų opozicinių frakcijų atstovus valdyboje.

Tas yra ypatingai svarbu dabar dar ir dėl to, kad būtent valdyboje bus priimami sprendimai dėl perėjimo prie nuotolinio darbo, jei būtų tokia būtinybė.

Stiprus opozicijos atstovavimas, kuris, beje, gali būti dar labiau sustiprintas tuo atveju, jeigu opozicija išsirinks savo lyderį, iš esmės tai, apie ką jie dažnai kalba.

Jei ir tai pavyks, tai tuomet mes turėsime iš tikrųjų stiprų opozicijos atstovavimą ir, manyčiau, realaus pagrindo kalbėti apie opozicijos teisių nepaisymą šiame Seime nėra.

Manyčiau, realaus pagrindo kalbėti apie opozicijos teisių nepaisymą šiame Seime nėra.

– O ką jūs, kaip Seimo vadovė, matytumėte Seimo opozicijos lyderiu? Saulių Skvernelį?

– Aš kaip suprantu, kad S.Skvernelis yra vienas iš labiausiai tikėtinų kandidatūrų į šį postą.

– R.Karbauskis besitraukdamas iš Seimo aiškino, kad taip užglaistys visus nesutarimus, suprask, be jo Seime bus ramiau. Tai ar iš tiesų be jo ramiau Seime, jūsų akimis?

– Nemanau, kad čia reikėtų rištis pernelyg prie vieno ar kito asmens.

Seime visada bus emocijų, visada bus kažkokių, sakykime, labiau emocingų posėdžių ar pasisakymų.

Tai yra, matyt, neatsiejama Seimo darbo dalis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ramūnas Karbauskis

Tačiau aš nematau didelių pasikeitimų.

Žinoma, norėtųsi, kad didžiąją dalį laiko Seime mes kalbėtume konstruktyviai, nepriklausomai nuo to, ar esame pozicijoje, ar opozicijoje.

Laukia daug paskyrimų

– Valdančioji koalicija po Seimo rinkimų buvo suformuota labai greitai. Tačiau tam tikrų nuoskaudų išvengti nepavyko. Vien tik Liberalų sąjūdis, akivaizdu, nebuvo labai patenkintas, kai liko be Seimo vicepirmininko pareigybės.

Kaip dabar klostosi santykiai koalicijos viduje?

– Manyčiau, kad santykiai yra geri, darbiniai.

Džiaugiuosi derybiniu procesu, kuris iš tiesų buvo vykdomas ne pačiomis paprasčiausiomis sąlygomis. Mes turėjome skubėti.

Tačiau visi derybų raundai buvo pakankamai konstruktyvūs, geri.

Net tais atvejais, kai nuomonės galbūt šiek tiek išsiskirdavo, mums pavykdavo rasti bendrą sprendimą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

Tie etapai jau yra pasibaigę, dabar yra laikas darbams. Ir laikas labai intensyvus iš tiesų.

Aš manau ir prognozuoju, kad tiek sausis, tiek vasaris bus skirti tiek projektų, kurie remsis mūsų koalicijos sutartimi ir kitais dokumentais, rengimui, tiek ir pirmųjų darbų, įsipareigojimų įgyvendinimui.

– Buvę valdantieji turėjo tokį formatą, kaip valdančiosios koalicijos taryba. Ar jūsų koalicija turi kažką panašaus? Ar kažkaip neformaliai ir formaliai susitinkate koalicijos lyderiai, aptariate viską?

– Neformaliai, be abejo, bendraujame. Tokio formalaus formato kol kas neturime.

Vėlgi – visiškai natūralu, tam nebuvo laiko ir aplinkybės buvo tokios, kad buvo labiau „degančių“ darbų – tai yra biudžetas ir kiti dalykai.

Manau, kad pristabdžius tempą, kas, tikiuosi, įvyks netrukus, mes turėsime ir formalius formatus.

Bet, žinoma, kalbamės daug ir tenka diskutuoti įvairiausiais klausimais. Tai natūralu.

– Kaip jums, Liberalų sąjūdžiui, sekasi bendrauti su kita liberalia jėga koalicijoje – Laisvės partija? Ji, panašu, vis labiau įsitvirtina politinėje arenoje ir politiniame gyvenime.

Ar tai negali pakišti kojos ar kažkaip trukdyti galimai liberalių jėgų konsolidacijai, apie kurią kai kurie liberalai vis pasvajoja?

– Taip, liberalių jėgų konsolidacija yra seniai aptarinėjamas tikslas.

Aš manau, kad liberalios partijos bent jau šiuose rinkimuose laimėjo labai daug būtent iš konkurencijos. Kaip bus ateityje, mes pamatysime.

Bet mūsų santykiai yra partneriški, natūralu, kad mums kalbėtis tarpusavyje yra paprasta dėl to, jog sutinkame dėl ideologinių, idėjinių dalykų, tikslų ir, tarkime, vienų ar kitų projektus palaikysime, matyt, be didesnių diskusijų. O tai jau yra labai didelė vertybė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laisvės partija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laisvės partija

– Seimo laukia nemažai naujų paskyrimų. Pirmiausia, aišku, trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų. Jūs jau pasakėte, kad į KT siūlysite Seimo teisininką Andrių Kabišaitį.

Tuščias nuo praėjusio pavasario yra ir Seimo kanclerio postas. Baigiasi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai.

Ką siūlysite į Seimo kanclerius ir VRK pirmininkus?

– Iš tiesų labai daug yra paskyrimų. Laikas kai kurių iš jų jau yra ir praėjęs. Tačiau dėl tų aplinkybių, kurios buvo susiklostę praėjusios kadencijos pabaigoje, kai Seimo pirmininkas nebepriklausė valdančiajai daugumai, kai kurie paskyrimai šiek tiek užsitęsė.

Dabar iš tiesų ir kanclerio klausimas, ir Lygių galimybių kontrolieriaus, ir Vaiko teisių kontrolieriaus, ir dar kitų kandidatūrų, tai ir yra pagrindinis darbas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Seimo rūmai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Seimo rūmai

Kanclerio klausimas dar kol kas nėra išspręstas. Tačiau viliuosi, kad iki sausio pabaigos mums pavyks rasti kandidatūrą, kurią palaikys ir valdančioji dauguma, ir galbūt iš opozicijos turėsime palaikymą.

Darbas vyksta ir šie paskyrimai yra vieni iš svarbiausių artimiausio laiko klausimų.

– Seimo kanclerio dairotės Seimo kanceliarijoje ar kažkur iš šalies?

– Yra įvairių kandidatūrų.

Tai yra svarbi pozicija. Iš tiesų dabar galbūt ji yra ir dar su padidinta atsakomybe vien dėl to, kad svarstome labai rimtai tiek Seimo viešbučio, tiek aikštės ir fontano prie Seimo klausimą.

Daug yra tokių neatidėliotinų darbų, todėl tikrai norėtųsi netrukus jau išspręsti tą laikinumo klausimą, kad būtų nuolatinis Seimo kancleris, ir galėtų imtis tų darbų, kurie iš tiesų jau yra seniai pribrendę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laura Matjošaitytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laura Matjošaitytė

– O dėl VRK pirmininko? Ar Laura Matjošaitytė turi galimybių išlaikyti postą?

– Dar svarstysime. Natūralu, tai yra ir koalicijos klausimas. Artimiausiu metu apie tai diskutuosime.

Iššūkis – pandemijos suvaldymas

– Nauja I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė dirba kelias savaites ir tas startas buvo itin intensyvus: teko dirbti ir vėlyvais vakarais, ir savaitgaliais.

Kaip vertinate Vyriausybės darbo pradžią?

– Vertinu labai teigiamai. Man atrodo, kad tai buvo didžiulis kontrastas su ta Vyriausybe, kuri tik baigė savo įgaliojimus.

Nes, natūralu, ten tarpuvaldžio metu buvo tam tikras atsiribojimas nuo pačių skaudžiausių problemų ir jų permetimas ateinančiai valdžiai.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Ministrų posėdis Lietuvos Respublikos Vyriausybėje
Arno Strumilos / 15min nuotr./Ministrų posėdis Lietuvos Respublikos Vyriausybėje

O tos sąlygos, kuriomis Vyriausybė pradėjo darbą, iš tiesų buvo labai sudėtingos.

Darbotvarkės, kurias visi matėme, kai nuo ryto iki vakaro, vėlyvos nakties ir savaitgaliais dirbo Vyriausybė, kalba pačios už save.

– Vyriausybėje dirba du Liberalų sąjūdžio deleguoti ministrai – aplinkos ir kultūros: Simonas Gentvilas bei Simonas Kairys. Kaip vertinate jų darbų pradžią? Kokius uždavinius partija ir jūs, kaip partijos lyderė, jiems keliate?

– Visų pirma džiaugiuosi tuo, kad derybų metu mums pavyko būtent šiuos kandidatus ir šias ministerijas iškovoti.

Nes tiek aplinkosauga, tiek kultūra Liberalų sąjūdžiui ir mūsų rinkėjams, mūsų partiečiams yra dvi sritys, kurios labai svarbios.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Šie kandidatai, dabar – jau ministrai, turėjo mūsų didelį palaikymą ir daug vilčių sudėta į jų darbus, į jų komandas. Tikrai turime didžiulį pasitikėjimą.

Aš pati, kaip partijos pirmininkė, labai pasitikiu jų gebėjimu įgyvendinti liberalų idėjas ir kartu džiaugiuosi matydama, kad jie yra subūrę stiprias kompetentingų žmonių komandas.

Manau, kad artimiausiu laiku pasimatys ir pirmieji darbai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Kairys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Kairys

Tačiau tai yra Liberalų sąjūdžio veidai – du jauni, perspektyvūs ir jau politiškai subrendę ministrai svarbiose ministerijose.

– Kokius svarbiausius iššūkius ateinančiais metais matote?

– Svarbiausias iššūkis, matyt, bus tas pats, kuris ir dabar yra, tai yra COVID-19 suvaldymas.

Labai svarbus klausimas, kaip pavyks įgyvendinti vakcinaciją. Jis priklauso ne tik nuo mūsų. Tai yra viso pasaulio, visos Europos Sąjungos klausimas.

Tačiau labai viliuosi, kad iki metų bent vidurio mes galėsime kalbėti jau apie tą nemažą dalį paskiepytų Lietuvos gyventojų. Tuo tikrai labai norėtųsi tikėti.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Dar, žinoma, norėtųsi, kad tas neapibrėžtumas, darbas sudėtingomis sąlygomis, galų gale, gyvenimas neįprastomis sąlygomis, pagaliau pamažu imtų grįžti į įprastas vėžias.

Bet tai priklauso visų pirma nuo to, kaip mums pavyks suvaldyti pandemiją, kaip pavyks saugoti vieniems kitus, ir, viliuosi, kad visi drauge, susitelkę mes tai padarysime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min