Prezidentas Valdas Adamkus Seime antradienį skaitė savo metinį pranešimą. Kalbos pradžioje V.Adamkus sakė, kad jam buvo didelė garbė dvi kadencijas eiti šalies vadovo pareigas. Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuvos tūkstantmečio šventę gožia sunkmečio rūpesčiai. Prezidentas įvardijo tai, kuo dabar gyvena Lietuvos žmonės: nuolatinis nepasitikėjimas, jausmas, kad padaryta per mažai, nerimas dėl ateities.
V.Adamkus apgailestavo, kad per šiuos metus taip ir nebuvo sukurta atvira visuomenė, paremta socialine partneryste, neišsaugotas bendrumo jausmas, stiprinant demokratiją nuveikta nedaug.
Jis pabrėžė, kad pirmiausia atsakomybę turėtų prisiimti politikai, kuriems dėl savo veiksmų turėtų būti mažų mažiausiai gėda. Tačiau ir kiekvienas žmogus turėtų paklausti savęs, ką padarė dėl valstybės.
Ilgaamžė Vyriausybė – ne vertybė
Kadenciją baigiantis šalies vadovas teigė, kad krizės priežastys ne tik pasaulinės, bet ir dėl to, kas nebuvo padaryta Lietuvoje. Prezidentas kaltino valdžią neveiklumu, nesugebėjimu įgyvendinti realios aukštojo mokslo pertvarkos. Pažėrė kritikos Vyriausybei, kuri, anot prezidento, dažnai tik žiūrėjo, kaip išsilaikyti valdžioje. Esą Vyriausybės ilgaamžiškumas nėra savaiminė vertybė, o kiekviena valdžia yra reikalinga tiek, kiek gali nuveikti jai galias suteikusių piliečių labui.
„Tenka pripažinti, kad prieš kurį laiką pamatę, kad sunkiai suformuota valdančioji mažumos koalicija ir jos Vyriausybė daugiau pastangų skiria ne reformoms, o išlikimui valdžioje, visi pristigome drąsos imtis ryžtingų veiksmų. Kai kurios Seimo partijos ragino prezidentą paleisti parlamentą. Aš savo ruožtu laikiausi įstatymų nuostatos, kad tam būtina paties Seimo valia“, – kalbėjo prezidentas.
Siūlo keisti rinkimų sistemą
Prezidentas teigė, kad skubota mokesčių reforma ir iš naujo po rinkimų formuotas biudžetas yra tos pačios neveiklios Vyriausybės pasekmės – esą jei būtų veikusi stipri valdančioji dauguma, to nebūtų buvę. Taip pat jis ragino keisti ydingą praktiką, kai rinkimų į Seimą metais sutampa rinkimų ir biudžeto svarstymo laikotarpis, nes tai trukdo parengti šalies prioritetais pagrįstą ir ekonominę padėtį atitinkantį biudžetą.
Partijas prezidentas kaltino populizmu, vidinės demokratijos trūkumu. Partijos, jo teigimu, pernelyg glaudžiai susijusios su verslu, o priešrinkiminius pažadus pamiršta. Todėl pradedamos lipdyti netikėtos koalicijos, o politiniai ir ekonominiai veiksmai neatitinka pažadų. „Vienas svarbiausių uždavinių – tobulinti rinkimų įstatymą. Žmonių pasitikėjimą politikais pavyks atkurti tik tada, kai rinkimų kampanijos bus skaidrios ir paremtos idėjomis, o ne rėmėjų pinigais“, – kalbėjo V.Adamkus.
Narystė NATO ir ES – ne užuovėja
Prezidentas pabrėžė, kad šalyje atsirado nepasitikėjimas, valdžią turintieji naudojosi padėtimi. „Pavyzdžiui, Lietuvoje nekilnojamasis turtas – žemė – tapo kilnojamuoju turtu, o daugybė žmonių buvo nuskriausti savos valstybės, nes įstatymai leido kitiems, dažniausiai turintiems informacijos ir ryšių valdžioje, geriausiose vietose esančią žemę atimti iš teisėtų savininkų“, – sakė V.Adamkus.
Lietuvoje nekilnojamasis turtas – žemė – tapo kilnojamuoju turtu, o daugybė žmonių buvo nuskriausti savos valstybės, – V.AdamkusV.Adamkus sakė, kad pernelyg lengvabūdiškai buvo žiūrėta į tai, ką duos narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Anot V.Adamkaus, narystė šiose organizacijose „susuko galvas“. „Pernelyg lengvai ir greitai patikėta, kad įstojusi į ES bei NATO Lietuva atrado saugų uostą nuo visų audrų, kad nuo šiol jos laukia rami ir šviesi ateitis, nuolatinė pažanga. Dėl to prasidėjusio neveiklumo padarinys - užsitęsęs sąstingis“, – sakė V.Adamkus.
Dėl krizės kalta žmogiškumo stoka
Prezidento nuomone, svarbiausia ekonominio nuosmukio priežastis yra ne ekonominis atsilikimas, o žmogiškumo ir solidarumo stoka. V.Adamkaus nuomone, būtent moralumo nuvertinimas visuomenėje ir yra pagrindinė krizės priežastis.
„Tik moralinis apsivalymas ir moralinis atgimimas gali padėti Lietuvai įveikti ir ekonominę, ir vertybinę krizę, laiduoti žmonių gerovę ir šviesesnę ateitį. Kito kelio nėra. Ignoruodama moralios politikos svarbą, Lietuva jau moka didžiausiu turtu – emigravusiais savo žmonėmis, didėjančia socialine įtampa ir visuomenės susipriešinimu. Valdžia neturi arogantiškai ignoruoti šių visuomenę skaldančių simptomų“, – sakė V.Adamkus.
Man nepavyko sukonsoliduoti Lietuvos visuomenės kaip brandžios ir atsakingos, – V.AdamkusV.Adamkus sakė, kad jis vis tiek lieka ištikimas laisvės, demokratijos, pagarbos žmogui idealams. Jo nuomone, tik tokios vertybės gali padėti išbristi iš krizės. V.Adamkus sakė, kad ne kartą Vakaruose teko matyti, kaip yra įveikiamos krizės ir ne tik pinigų taupymas, bet ir moralumas, naujos pastangos atstitiesti leidžia įveikti sunkmetį.
V.Adamkus kalbos pabaigoje kvietė dirbti vardan Lietuvos ir dėkojo žmonėms už pasitikėjimą per šiuos visus metus.
Per daug Seimo narių
Savo kalboje užsiminęs, kad reikia reformuoti rinkimų sistemą, žiniasklaidai prezidentas teigė, kad ši sistema turi daug ydų, o ir Seimo narių yra per daug: „Pati sistema turi daug ydų. Būtent pasiskirstymas apygardomis ir pačiais atstovais Seime. Šiandien manau, kad nėra reikalo turėti Seime 141 atstovo – per daug. Šalys kaimynės dirba su mažesniu skaičiumi ir efektyviai. Yra daug taisytinų vietų.“
„Man nepavyko sukonsoliduoti Lietuvos visuomenės kaip brandžios ir atsakingos, nepavyko daug daugiau išryškinti kiekvieno iš mūsų kaip tarnautojo ar piliečio atsakomybės. Per daug buvo pasitikima kitais ir neįdedama tiek asmeninių pastangų, kiek reikejo kiekvienam iš mūsų padaryti“, – paklaustas, ko jam nepavyko pasiekti per porą kadencijų, žurnalistams teigė V.Adamkus.
Visą V.Adamkaus metinį pranešimą galite perskaityti čia.
