Apie tai savo „bloge“, pavadintame „Lietuva, mano tėvyne“, rašo Lenkų europarlamentaras Januszas Wojciechowskis, kuris džiaugiasi, kad sulaukė pastiprinimo iš Lietuvos. Pasak J.Wojciechowskio, neseniai susitikime su J.M.Barosso europarlamentaras iš Lietuvos uždavė jam klausimą, priminęs, kad kalbės lenkiškai.
„Prieš penkerius metus Lietuvos lenkai rėmė Lietuvos siekius įstoti į ES. Lietuva tapo Bendrijos nare ir iš to turime gerų rezultatų – teisę laisvai judėti, dirbti užsienyje, gauname Bendrijos lėšų. Tačiau tautinių mažumų teisės Lietuvoje regresuoja. Lenkų mažuma Lietuvoje diskriminuojama. Netgi tuose valsčiuose, kur lenkai sudaro 80 proc. gyventojų, lenkai negali įstaigose kalbėti lenkiškai, negalima lenkiškai rašyti vietovių ir gatvių pavadinimų. Ar jums žinoma ši situacija ir ką reikėtų daryti, kad ji pasikeistų?“, – klausė V.Tomaševskis.
J.M.Barosso, pasak J.Wojciechowskio, atsakė, kad mažumų teisės labai svarbus dalykas ir išreiškė įsitikinimą, jog Lietuvos ir Lenkijos valdžia šią problemą išspręs.
Valdemaras Tomaševskis teigia, kad tautinių mažumų, taip pat ir lietuvių, teisių Lenkijoje yra paisoma labiau. Tam esą yra priimti visi būtini įstatymai ir tautinių mažumų atstovams nėra jokių kliūčių jais pasinaudoti.„Tai reiškia jog nepajudins nė piršto“, – daro išvadą J.Wojciechowskis ir džiaugiasi, kad Europos parlamento pirmininku tapo lenkas Jerzis Buzekas, kuris tikriausiai stos į diskriminuojamų Lietuvos lenkų pusę, nes neseniai parašė aštrų laišką Slovakijos vadovams dėl vengrų mažumos teisių diskriminavimo.
„Blogo“ autorius, be kita ko, pažymi, kad EP konservatorių reformatorių frakcijoje yra 16 Lenkijos parlamentarų. 15 iš jų – Lenkijos opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ nariai ir vienas iš Vilniaus – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas V.Tomaševskis.
Papildyta 13.40 val. V.Tomaševskis BNS antradienį sakė, J.M.Barosso jam atsakydamas pažymėjo, kad ES yra vertybių sąjunga, kurioje turi būti paisoma žmogaus, taip pat ir tautinių mažumų, teisių. V.Tomaševskis taip pat pažymėjo, kad EK pirmininkas atkreipė dėmesį, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė žino šias vertybes, ir išreiškė viltį, kad šios problemos bus sprendžiamos.
„Aš kalbėjau apie vieną konkretų dalyką – tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime tuose administraciniuose vienetuose, kur tautinė mažuma sudaro daugumą. Klausimas buvo, kokį mechanizmą turi ES, kad tokios situacijos nebūtų, kai demokratiškai išrinktiems atstovams savivaldybėse yra skiriamos baudos už gimtosios kalbos vartojimą“, – kalbėjo LLRA atstovas.
Jei ateityje situacija negerės, V.Tomaševskis tvirtino toliau kelsiąs šį klausimą Europos Parlamente.
„Aš tikiu, kad šitas klausimas bus išplėstas, kadangi kitaip negali būti. To negali būti, kad kažkoks valdininkėlis paduoda į teismą, o teismai pas mus irgi dažnai būna politizuoti“, – tvirtino Lietuvos lenkų mažumos atstovas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvos įstatymai, reglamentuojantys kalbos vartojimą viešajame gyvenime, prieštarauja vieni kitiems, ES teisės aktams ir tarptautinėms konvencijoms.
„Kodėl reikia naudoti vieną įstatymą, kuris prieštarauja kitam. Tautinių mažumų įstatymas yra specifinis, jis neveikia visoje Lietuvos teritorijoje. Jeigu specifinis įstatymas trijose savivaldybėse, tai jis turi viršenybę, jis yra specialiai priimtas. Bet yra kažkoks politinis ėjimas, kad jis netaikomas. ES teisės aktai ir tarptautinės konvencijos yra aukščiau už Lietuvos įstatymus, o Lietuva ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos konvenciją“, – svarstė V.Tomaševskis.
Jis teigė, kad tautinių mažumų, taip pat ir lietuvių, teisių Lenkijoje yra paisoma labiau. Tam esą yra priimti visi būtini įstatymai ir tautinių mažumų atstovams nėra jokių kliūčių jais pasinaudoti.