„Manome, kad to priežastis – aiškiai reglamentuotos funkcijos, kuo šeimai ir vaikams gali padėti vaiko teisių apsaugos specialistai, o kuo – savivaldybės atstovai: atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, paslaugų teikėjai. Kai aiškios kiekvienos įstaigos funkcijos, lengviau siekti kokybės. Pavyzdžiui, tai, kad yra steigiami krizių centrai, teikiantys pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumų – svarbu ne tik šeimai, bet ir joje augančiam vaikui. Mums šeimos atvirai sako, kad dabar gauna tiek pagalbos, kiek per daugelį metų negavo. Dar viena pagalbos ranka sunkumų patiriančiai šeimai – atsiradusi vaiko teisių apsaugos mobilioji komanda. Joje dirbantys specialistai – tarsi greitoji pagalba, šeimoms suteikianti pirmas konsultacijas, kai joms to labiausiai reikia“, – pranešime spaudai cituojama I.Gaigalienė.
Vaiko teisių gynėjai informavo, kad Utenos, Zarasų ir Ignalinos rajonuose ir Visagine krizių centrai, kuriuose šeimos su vaikais gali gauti pagalbą ir laikinai gyventi, – yra. Tačiau Anykščių ir Molėtų savivaldybės kol kas turi tik itin mažus krizių centrus, kuriuose gali apsigyventi vos viena ar dvi šeimos. To nepakanka. „Savivaldybės žada, kad tai bus padaryta tuomet, kai bus poreikis. Mums rūpi užtikrinti vaiko saugumą. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaiko laikinąją priežiūrą užtikrinti artimų giminaičių šeimoje, o jeigu tai neįmanoma – pasiūlyti apsigyventi krizių centre kartu su tėvais ar vienu iš jų. Jeigu tėvai tokiam sprendimui nepritaria, teks laikinai paimti vaiką iš įstatyminio atstovo, nes nebus kitos galimybės užtikrinti vaiko saugumą“, – sakė VTAS Utenos rajone patarėja Gailutė Blažienė.
V.Petrylaitė pasiteiravo, ar vaiko teisių apsaugos specialistai kalbasi apie tai su savivaldos atstovais. „Su savivaldybės atstovais kalbamės apie šeimoms, vaikams teikiamų paslaugų kokybę, prieinamumą. Visuomet svarbu vadovų, merų pozicija. Liūdna, kai, pavyzdžiui, bendruomeniniai vaikų globos namai atidaryti, tačiau vaikai juose vis dar negyvena, nes, teigiama, trūksta baldų. Manome, kad šiuo atveju reikėtų sudėlioti prioritetus“, – argumentavo I.Gaigalienė.
Pasak VTAS vedėjos, pastebima budinčių globotojų mažėjimo tendencija. „Tai pasireiškia tose savivaldybėse, kuriose priimtas sprendimas nemokėti jokio atlygio budinčiam globotojui tuo metu, kol jis neaugina vaiko. Manome, kad savivaldybių atstovai turėtų aktyviau vykdyti globėjų paiešką, o tuo pačiu kalbėtis su esamais globėjais, pasiūlant jiems tapti ir budinčiais globotojais. Itin svarbu – tinkamas informavimas“, – sakė I.Gaigalienė.
Pasitarimo metu aptartas vaiko teisių ir interesų užtikrinimas baudžiamajame ir civiliniame procese, atskirų institucijų bendradarbiavimo patirtis ir problemos, aptartos mediacijos taikymo galimybės šeimos bylose po 2020 m. sausio 1 dienos bei privalomo advokato paskyrimo procedūra.
VTAS vedėja I.Gaigalienė išsakė rūpestį, kad jau kuris laikas susiduriama su psichologų, dalyvaujančių teisme kartu su nepilnamečiu, trūkumo. „Dėl šios priežasties apklausos dažnai atidėliojamos. Teismai nori išsamesnės vaiko nuomonės. Deja, tai neįmanoma dėl psichologų stokos. Dėl to užsitęsia baudžiamųjų ir civilinių bylų sprendimo priėmimas. Vaikui itin svarbu aiškumas, žinojimas, ar, pavyzdžiui, jis toliau gyvens su mama ar tėčiu, tad gaila, kai to tenka laukti pusmetį ar net metus, – sakė ji. – Kaip pritraukti psichologus? Galbūt pasiūlyti lankstesnes darbo sąlygas. Pavyzdžiui, Utenos apylinkės teisme nėra nuolat dirbančio psichologo“.
„Gauname pranešimų, kai vaikai, paaugliai nesuvaldo savo emocijų, smurtauja prieš kitą ar save, o vaikų psichiatro nėra. Tenka net pirminei apžiūrai vaiką vežti į Vilnių. O juk pirminio lygio gydymas vaikui turi būti užtikrintas jo gyvenamojoje vietoje. Deja, Utenos apskrityje net 4 savivaldybės neturi vaikų psichiatrų, – jie dirba tik Utenoje ir Ignalinoje“.
