Aš labiausiai bijau, kad į mokyklas pradeda eiti specialistai, kurie nežino, nei kaip tie vaikai reaguos, nei ką jie galvos, - sakė L.Slušnys.
„Aš pats dirbu su programa, kuri vadinasi „Seksualinės prievartos ir smurto prevencijos“ programa, kuri yra norvegų. Čia kalbama apie lytinius organus. Bet vis tik ji eina tose mokyklose ir tose klasėse, kur jau yra sustatytas stuburas: tiek mokytojas sugeba tą labai sėkmingai sudėlioti ir suprasti ir vaikai jau yra pasiruošę suprasti, priimti (informaciją, - red.)."
Pašnekovo teigimu, pirmiausia, tiek iš mokytojų, tiek iš vaikų turi atsirasti pagarba klausyti, išgirsti vienas kitą. Ir tik tada jau tikrai galima kalbėti apie sudėtingas gyvenimo situacijas.
„Kalbėti apie tai reikia, bet reikia suprasti, kada ir po ko tai daryti“, - „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ patikino specialistas.
Seksualinio švietimo programa aiškiai formuoja stuburą, kuris kalba apie tai, kas yra žmogaus emocijos. Tačiau L. Slušnys dar kartą pabrėžė, kad mokykla pirma turi „atsistoti ant tokio kelio“ ir tik tuomet jai galima duoti įrankį, kuris padėtų kalbėti apie seksualinius santykius labai lengvai bet kurioje klasėje.
„Klasė, vaikai ir mokytojai, labai gerai tą padaro. Aš matau ir džiaugiuosi, nes mokytojai tai moka padaryti geriausiai. Aš labiausiai bijau, kad į mokyklas pradės eiti specialistai, kurie nežinos, nei kaip tie vaikai reaguos, nei ką jie galvos. Jie tik pasakys savo dėsnius, o vaikai galės juos interpretuoti bet kaip“, - mokytojų kompetencijos svarbą pabrėžė vaikų psichiatras.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
