Seną tvarką keičiantį įsakymą buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas pasirašė tuo metu, kai vilniečiai aptarinėjo porą eismo įvykių, rašo „Lietuvos rytas“.
Autobuso vairuotojas rėžėsi į stotelę ir ją nuvertė. Įtariama, kad pusamžį vairuotoją ištiko staigus epilepsijos priepuolis.
Kitas pensinio amžiaus vyras, staiga praradęs sąmonę, rėžėsi į Aušros vartus. Irgi įtariama epilepsija.
Už epilepsija sergančiųjų teisę vairuoti šešerius metus kovojusi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologė medicinos mokslų daktarė Rūta Mameniškienė teigė, kad ta liga nėra tokia pavojinga, kaip įsivaizduojama.
„Įsivaizduokite, kad vaikas, būdamas dvejų ar trejų, kelissyk, kamuojamas aukštos temperatūros, prarado sąmonę, o visa tai dar lydėjo traukuliai. Į jo ligos istoriją buvo įrašyta diagnozė – epilepsija. Dabar jam – 20 metų. Nuo to laiko jis nepatyrė nė vieno priepuolio, tačiau jam draudžiama vairuoti automobilį“, – sakė gydytoja.
Ji taip pat rėmėsi autoįvykių statistika. Ištyrę 2000 eismo įvykių, kuriuos sukėlė netikėtas vairuotojo sąmonės sutrikimas, britai nustatė, kad 11 proc. jų lėmė epilepsijos priepuolis, 37 proc. – insultas arba kitoks smegenų kraujotakos sutrikimas, 24 proc. – širdies liga.
„Alkoholis lėmė devynis kartus daugiau vairuotojų mirčių nei visos sveikatos problemos kartu sudėjus ir 150 kartų daugiau nei epilepsijos priepuolis, – atkreipė dėmesį R.Mameniškienė. – Manau, kad avarijas keliuose geriau stabdyti saugant nuo girtų vairuotojų, o ne draudžiant vairuoti tiems, kuriems nesikartoja epilepsijos priepuoliai. Juk niekas nedraudžia vairuoti sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems padidėjusį kraujospūdį, nors tai – pagrindinis insulto ar infarkto rizikos veiksnys.“
Vilniaus miesto eismo priežiūros tarnybos viršininkas Vytautas Černevičius nesiryžo prognozuoti, ar dėl naujosios tvarkos padaugės avarijų.
„Medikai galėtų prisiimti daugiau atsakomybės už eismo saugumą. Kalbu ne tik apie vairuotojus, sergančius epilepsija, bet ir kitokiomis ligomis. Žinoma, ne visuomet gali iš anksto numatyti, kad žmogus vairuodamas, pavyzdžiui, patirs infarktą. Tačiau buvo atvejų, kai avariją padarė vairuotojai, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, dėl savo sveikatos būklės neturėtų vairuoti“, – kalbėjo V.Černevičius.
