„Tam priežasčių turbūt yra keletas. Nenorėčiau rasti vieno vienintelio kaltininko. Aš manau, kad galbūt mes savo tam tikra laikysena irgi esame prisidėję prie tų santykių pablogėjimo, tačiau aš daugiau matau dabartinės Lenkijos Vyriausybės atskirų asmenų politinių ambicijų. Ne ko kito, o politinių ambicijų – įgyvendinimo ir susirinkimo tam tikro politinio kredito jų tolesnei politinei karjerai“, – žurnalistams trečiadienį sakė V.Adamkus.
Jo teigimu, „nepageidautina ir apgailėtina, kad esame atsidūrę tokioje padėtyje“.
„Viena iš tų, mano supratimu, bent užsienio politikos požiūriu žiūrint, nereikšmingų detalių tikrai neturėtų nuodyti mūsų santykių, ir mes turėtume parodyti daugiau supratimo, lankstumo rasdami tam tikrą kompromisą“, – paklaustas apie tebevykstančias diskusijas dėl lenkiškų pavardžių rašybos sakė V.Adamkus.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad būtina peržiūrėti užsienio politikos Lenkijos atžvilgiu kryptis, kad būtų grįžta į pastaruosius dešimtmečius vyravusių santykių atmosferą.
„Aš pavadinčiau pastarųjų dešimtmečių mūsų dviejų valstybių santykius auksiniu laikotarpiu (...). Tai buvo tikrai nuoširdaus bendradarbiavimo ir bendrų tikslų siekimo (laikotarpis – BNS), kuris, kaip aš kažkada pasakiau, subyrėjo per labai trumpą laiką“, – teigė V.Adamkus.
Pasak V.Adamkaus, jo prezidentavimo metais šalių santykiai rėmėsi noru, kad Lietuva ir Lenkija Europoje būtų matomos kaip politinio vienetas, galintis ir turintis išsakyti savo nuomonę šioje Europos dalyje.
Pastaruoju metu didesnė įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos kilo dėl Lietuvos Seimo priimto naujo Švietimo įstatymo, pavardžių ir gatvių rašymo, tautinių mažumų teisių.
