„Nuoširdžiai išsakiau, užfiksavau faktus, kurie buvo. Net ir savo nuomonės tuo reikalu neišsakiau. Manau, kad ta knyga tikrai pasitarnaus ateities istorikams, o kam nepatinka jų padaryti visuotiniai žingsniai, tenka tik apgailestauti. Mano nuomone, jei visi žmonės sutiktų su kito nuomone, tai būtų kažkas netvarkoj. Aš pripažįstu nuomonių skirtumus“, – sakė V.Adamkus.
Anksčiau V.Adamkus nenoriai kalbėjo apie savo knygą. Tuo metu Valstybės saugumo departamentas (VSD) dėl galbūt knygoje atskleistos valstybės paslapties vykdė tyrimą.
Į VSD su prašymu įvertinti V.Adamkaus knygą, ar joje nebuvo atskleistos valstybės paslaptys, kreipėsi Generalinė prokuratūra.
V.Adamkus tokį kreipimąsi laiko politikavimu.
„Saugumas gavo politikierių labai orientuotu aiškiu tikslu išreikštą prašymą su nuoroda lyg yra išduotos valstybės paslaptys. Pirmame žingsnyje tai buvo atmesta ir teisės institucijos net nesidomėjo toliau. Pasakymai, kad aš buvau nuvykęs, ar iškviestas į prokuratūrą yra netiesa. Niekur aš nebuvau“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V.Adamkus, vertindamas VSD pradėtą tyrimą dėl jo knygos.
Gruodį Generalinei prokuratūrai teko tyrimą dėl V.Adamkaus knygos nutraukti, nes VSD pateikė išvadą, kad valstybės paslaptis atsiminimuose nėra atskleista.
V.Adamkus knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ rašė, kad prieš šešerius metus jam įsikišus teismas pakeitė sprendimą neleisti klausytis diplomatais prisidengusių Baltarusijos šnipų telefono pokalbių. Kitoje knygos vietoje buvo atskleista, kad prieš trejus metus aukščiausi Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos pareigūnai slapta sutarė dėl pasikeitimo sulaikytais saugumo darbuotojais.
