Taip į aplinką patenka nuodingos medžiagos, kurios, esant ramiam orui, pakimba virš miesto. Tačiau nubausti pažeidėjus pavyksta retai – paprastai valdininkams net nepasiseka patekti į teršėjo kiemą, nes jo privatumą saugo įstatymai.
Miestas užterštas jau 11 dienų
Pirmieji signalai iš įvairiose miesto vietose įrengtų automatinių oro taršos matuoklių apie leistiną ribą viršijančią kietųjų dalelių koncentraciją ore gauti praėjusią savaitę. Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį teršalų koncentracija ore buvo didesnė nei leistina tris kartus. Sekmadienį, pasikeitus oro sąlygoms, situacija pagerėjo. Tačiau pirmadienį ir vakar vėl užfiksuotas kietųjų dalelių padidėjimas.
Atrodo, kad viskas turėtų būti paprasta: jei iš kamino virsta juodi dūmai, aišku, kad kūrenama netinkamu kuru. Tačiau norint nubausti tai darantį asmenį, laukia ilgas procesas. Dėl to kalta nesureguliuota teisinė bazė. Sakė Radeta Savickienė.
Viešosios įstaigos „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“ direktoriaus Juozo Kamenecko teigimu, užterštu oru kauniečiai kvėpuoja jau 11 dienų. Europos Sąjungos rekomendacijos numato, kad tokių dienų, kai kietųjų dalelių koncentracija ore viršija leistiną ribą, per metus negali būti daugiau nei 35.
„Šiuo metu susidarė tokios nepalankios oro sąlygos (įsivyravo ramūs orai, vėjo greitis – minimalus), kad ta tarša, kuri paprastai išmetama iš miesto, neišsisklaido. Ji kaupiasi ir net grįžta atgal iš aukštesnio atmosferos sluoksnio. Atsiranda „dangčio principas“: tarša visą laiką kaupiasi, niekur nenunešama, pakimba virš miesto“, – sakė J.Kameneckas. Pašnekovas pažymėjo, kad per dešimt metų tokios situacijos, kokia buvo prieš keletą dienų Kaune, jis nepamena.
„Tiek, kiek buvo prieš dvi dienas sukilusi tarša, nepamenu. Kietųjų dalelių koncentracija ore daugiau nei tris kartus viršijo ne tik didžiausią leistiną normą (50µg/m3), bet ir ribinę paros normą: buvo 188 µg/m3“, – kalbėjo specialistas.
Paprastai užterštumas kietosiomis dalelėmis mieste ženkliai padidėja pavasarį, kai, nutirpus sniegui, transportas pakelia nuo gatvių grindinio druskos liekanas. Žiemą taršą sukelia intensyvus kūrenimas. Ypač, kai tam naudojamas netinkamas kietasis kuras – baldų liekanos, ant kurių likę dažų, kitas statybines atliekas.
Labiausiai kenčia kelių rajonų gyventojai
Pasak K.Kamenecko, labiausiai užterštas oras tose miesto vietose, kur daugiausia privačių namų. Tai – Žemieji ir Aukštieji Šančiai, dalis Dainavos, taip pat Žaliakalnio dalis, arčiau Varnių ir P.Vileišio tiltų, Vilijampolė. „Tarša šiose vietose didžiausia ir dėl to, kad jos yra žemai“, – aiškino „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“ vadovas.
Padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai ore žmonės jaučia įvairias organizmo reakcijas: užuodžia smarvę, jiems gali svaigti ar skaudėti galvą, pykinti. Taip pat gali paūmėti lėtinės, ypač kvėpavimo, ligos.
Vilijampolėje gyvenantis Gediminas Šinkūnas sakė savo kailiu pajutęs kai kuriuos simptomus. „Pabandykite vakare stabtelėti centre kur nors – aiškiai jaučiasi užterštumas. O mano paties savijauta irgi pastarąsias dienas buvo keista – lengvai svaigo galva, prastai jaučiausi“, – sakė kaunietis.
Savo ir kitų sveikatai neabejingas vyras aplinkosaugininkus ragino neapsiriboti sausos statistikos pateikimu savivaldybės interneto puslapyje (čia informacija apie oro taršą mieste atnaujinama kelis kartus per dieną – aut. past.).
„Specialistai turėtų kreiptis į žmones, paraginti nedeginti bet ko. Tai – aktualiausia informacija, kuri iki žmonių ausų nenueina“, – įsitikinęs G.Šinkūnas.
Nubausti sudėtinga
Tačiau nubausti pažeidėjus, dėl kurių neatsakingo elgesio į aplinką patenkantys teršalai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, nėra lengva.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pabrėžė, kad oro teršėjų kontrolė Lietuvoje yra skylėta.
„Didžiausia problema – kaip sukontroliuoti žmones, kurie kūrena netinkamu kuru, teršiančiu aplinką. Su tokius pažeidimus darančiomis įmonėmis lengviau – aplinkos apsaugos departamentas (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas – aut. past.) gali jas bet kada aplankyti ir, radę pažeidimų, skirti administracinių teisės pažeidimo kodekse numatytas baudas. Su individualių namų savininkais sudėtingiau: pirmiausia reikia gauti skundą, tik tuomet galima atvykti ir apžiūrėti privačias valdas. Tačiau žmonės, nors ir žino, kuo kas kūrena, skųsti kaimynų nenori“, – sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Reikėtų skatinti dujų naudojimą
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius pasakojo, kad per metus gauna maždaug 5 tokius skundus. Pernai baudų, kurios siekia 100-500 Lt, buvo skirta trims kauniečiams. Dar du išsisuko, nes nepavyko surinkti pakankamai įrodymų.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius |
„Situacijos panašios: namai būna užrakinti, niekas neįleidžia. O supratę, dėl ko yra tikrinami, jie pasistengia paslėpti visus įrodymus“, – sakė E.Vainalavičius.
Aplinkosaugininkas tikino per savo darbo praktiką neradęs nė vieno namo, kuriame būtų kūrenami batai ar kiti daiktai, kuriuos būtų sunku įvardinti kuru. Tačiau nauja mada – kūrenti baldų atliekas, neramina.
E.Vainalavičiaus nuomone, užterštumo problema stipriai susijusi su finansais. „Tie, kurie turi pinigų statytis naują namą, įsirengs ir normalų kuro katilą, kuriame nekūrens atliekų. Padėti keisti situaciją gali ir miesto iniciatyva. Reikėtų skatinti šildymui naudoti dujas, rengti programas, kurios užtikrintų dujų naudojimo plėtrą. Taip pat užtikrinti, kad visi privačių namų gyventojai turėtų buitinių atliekų konteinerius. Jei jų nebus, žmonės degins šiukšles – maišelius, plastikinius butelius ir kitas atliekas, kaip kad buvo iki šiol“, – sakė Kauno miesto agentūros vedėjas.
Naudingi patarimai
Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, užterštam kietosiomis dalelėmis orui jautriausi vaikai, seneliai, besilaukiančios moterys, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Dėl kietųjų dalelių poveikio paūmėja lėtinės kvėpavimo takų ligos, alerginės reakcijos. Todėl, padidėjus oro užterštumui, nerekomenduojama ilgai būti prie pagrindinių miesto gatvių, mokyklose bei darželiuose neorganizuoti renginių lauke. Važiuojant transportu patariama sandariai uždaryti langus. Taip pat nevėdinti patalpų.
