Pirmadienį buvo pranešta, kad Vyriausybė pritarė siūlymui atstatyti 2009 metais sumažintus pareiginės algos koeficientus bei priedų už kvalifikacines klases dydžius. Su tuo susijusius įstatymus valdantieji Seimui tikisi pateikti antradienį.
Liepos 1 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad per ekonomikos nuosmukį valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją. Šis KT sprendimas, liečiantis didžiausias pajamas gaunančių valstybės tarnautojų algas, įsigalios nuo spalio.
Atstatytos valstybės tarnautojų ir teisėjų algos nepasieks ikikrizinio lygio, nes išliks šiuo metu galiojantis pareiginės algos bazinis dydis – 450 Lt, prieš krizę siekęs 490 Lt.
Sumokės vėliau, bet su delspinigiais
KT įgyvendinimui šiemet reikalingų 34 mln. Lt Vyriausybė papildomai neskirs – institucijos ir savivaldybės pinigus turės susitaupyti pačios.
Todėl FM Vyriausybei rekomendavo įstatymuose nustatyti datą, iki kurios turi būti išmokėta atkuriama atlyginimo dalis – kitų metų kovo 1-ąją.
Tai reiškia, kad papildomų pinigų neturinčios savivaldybės ir institucijos per paskutinius tris šių metų mėnesius susikaupusias skolas galės sumokėti iki kovo, tiesa, su delspinigiais. FM skaičiavimais, delspinigiams papildomai iš biudžeto gali prireikti apie 2 mln. Lt.
Ministerija taip pat pasiūlė Vyriausybei šias lėšas įstaigoms ir savivaldybėms numatyti kitų metų biudžete. FM apskaičiavimais, KT nutarimo dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų algų atkūrimo iki ikikrizinio lygio, įgyvendinimui kitais metais (kartu su paskutiniuoju šių metų ketvirčiu) prireiks 171 mln. Lt.
„Darbiečių“ ir „tvarkiečių“ parodomasis šou
Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius ir kiti valdančiosios koalicijos atstovai ne kartą viešai aiškino nesutinkantys su KT sprendimu dėl didžiausias algas gaunančių biudžetininkų. Jie aiškina, kad pirmiausia algas reiktų padidinti mažas pajamas gaunantiems biudžetininkams – policininkams, medikams, bibliotekininkams ir kitiems.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pirmadienį Vyriausybės posėdyje balsavo prieš algų atkūrimą valstybės tarnautojams ir teisėjams, nors trauktis nėra kur – KT sprendimą vykdyti privaloma, o jeigu Seimas laiku nepriims įstatymų pataisų, spalio 1 dieną įsigaliojus KT nutarimui valdininkų ir teisėjų algos automatiškai grįš į ikikrizinį lygį.
Pirmadienį po valdančiosios koalicijos pasitarimo Darbo partijos (leiboristų) atstovas Viktoras Uspaskichas aiškino nepritariantis dabartiniam planui pirma vykdyti KT nutarimą dėl valdininkų ir teisėjų, o paskui ieškoti galimybių atstatyti algas visiems biudžetininkams.
„Iš pradžių reikia atkurti tiems, kurie mažiau gauna – žemesnio rango valdininkams, paskui jau – kitiems", – pirmadienį BNS citavo „darbietį“ V.Uspaskichą.
B.Bradauskas: Šimtu procentų niekada negali žadėti
Valdančiosios koalicijos atstovai yra sakę, kad mažiau uždirbantiems biudžetininkams algas didins nuo sausio. Tam kitų metų biudžete reikia reikia rasti papildomus 215 mln. Lt.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas 15min.lt sakė, kad valdantieji bandys tai padaryti, tačiau pripažino, kad garantijų kol kas nėra.
„Man labai sunku pasakyti, kaip čia bus iki galo, bet bandymų tikrai bus. Šimtu procentų niekada negali žadėti, bala žino, kaip vystosi tokie reikalai. Kas čia žino, matote, kas pasaulyje dedasi, gali iššokti bet kas bet kur“, – dėstė komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, biudžetas vykdomas gerai, todėl kitais metais papildomai bus galima išleisti 600 mln. Lt. B.Bradauskas pabrėžė, kad koalicijos partneriai sutaria, jog algas reikia atkurti visiems: „Svarbu pinigų turėti, tikrai nebus tam prieštaraujančių.“
Negautų lėšų kompensavimas – ne anksčiau 2015 metų
Finansų ministerija yra pasiūliusi iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip biudžetininkams kompensuoti per krizę dėl sumažinimo negautas lėšas.
Pasak B.Bradausko, kompensavimas numatomas ne anksčiau 2015 metų, nes antraip kiltų grėsmė euro įvedimui: „Jeigu šiandien kompensavimą pradėtume, iš karto 1 procentiniu punktu didėtų fiskalinis deficitas, to daryti negalime.“
FM atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog kompensuojant patirtus praradimus, valstybė turi atsižvelgti į ekonominę ir finansinę šalies padėtį, taip pat įvertinti galimybę sukaupti būtinas tokiam kompensavimui lėšas.
