Apie būtinybę saugoti unikalią ir dar neištyrinėtą Marijampolės miesto dalį archeologai ne kartą kalbėjo savivaldybės vadovams. „Tačiau mus nelabai kas girdi. Bijau, kad valdininkai nepražiopsotų ir neištirta teritorija nebūtų užstatyta. Mačiau planus, jog ir čia yra numatytos gyvenamųjų namų statybos. Ko gero, taip ir bus, nes pastačius naują tiltą, nutiesus gatves, ši vietovė neabejotinai taps patraukli", – nuogąstaudamas LŽ sakė archeologų ekspedicijai vadovaujantis Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas docentas Algimantas Merkevičius.
Nauji slėpiniai
A.Merkevičiaus teigimu, prieš daugiau nei 2 tūkst. metų šalia Meškučių piliakalnio būta dviejų gyvenviečių. Viena jų, atrasta visai neseniai, galėjo būti itin didelė, o mirę jos gyventojai buvo laidojami iki šiol niekur baltų kraštuose neužfiksuotu būdu.
„Lietuvos teritorijoje tokio laidojimo būdo, kai mirusysis buvo iš pradžių sudeginamas, o vėliau jo kaulų likučiai bei pelenai išbarstomi didelėje teritorijoje, tuoj už gyvenvietės ribų, nėra užfiksuota per visus 150 metų, kai Lietuvoje vyksta moksliniai archeologiniai kasinėjimai", – pasakojo A.Merkevičius.
„Į tokį laidojimo būdą mes net nebūtume atkreipę dėmesio, jei ne labai daug maždaug 30-60 cm gylyje, viename kultūriniame sluoksnyje rastų aptrūnijusių kaulų. Jų pririnkta per pusę tūkstančio. Mokslininkų paprašėme, kad šie nustatytų, ar tie kaulai iš tikrųjų žmonių ir kokio jie amžiaus. Sulaukę tyrimų rezultatų dabar beveik neabejojame, kad tai – iki šiol baltų gyvenamojoje teritorijoje dar nežinotas mirusių protėvių laidojimo būdas. Dažniausiai senovės lietuviai mirusiųjų kūnus sudegindavo ir pelenus užkasdavo molinėse urnose arba laidodavo mediniuose karstuose", – tvirtino archeologas.
Ištyrė tik mažą dalį
A.Merkevičius pasakojo, kad pernai bei užpernai, daugiausia kasinėdami teritoriją arčiau Šešupės pakrantės, archeologai nesitikėjo, kad aukščiau, ant kalvos, ras dar vienos, kur kas didesnės senovės gyvenvietės liekanas. Maža to, aptikta ir dar vieno piliakalnio liekanų. „Sprendžiant iš radinių bei senovės piliakalnių ir gyvenviečių dydžio, čia galėjo būti kažkoks senovės sūduvių administracinis centras", – minėjo A.Merkevičius.
Nors archeologiniai kasinėjimai ties Marijampole rengiami jau ne pirmus metus, tačiau iki šiol archeologai yra ištyrę tik maždaug 850 kvadratinių metrų teritoriją. Manoma, kad tyrinėtinas plotas gali siekti iki 2 tūkst. kvadratinių metrų. Užbaigti tyrinėjimams prireiks dar mažiausiai dvejų metų bei 300 tūkst. litų. Ir tai – tik tai daliai, kurią yra numatoma pirmiausia urbanizuoti, o visai keliolikos hektarų teritorijai prireiktų ir dviejų dešimtmečių.
Nežino, ką daryti
Archeologų įsitikinimu, kol Šešupės pakrantė nėra iki galo ištirta, ten jokių statybų daugiau neturėtų būti leidžiama.
Tačiau Marijampolės savivaldybės vicemeras Gintautas Stankevičius LŽ patvirtino, kad pagal miesto plėtros planus yra numatyta visą pietvakarinę, neurbanizuotą miesto dalį užstatyti, nors šis procesas kol kas nevyksta.
„Sulaukėme siūlymų visą Meškučių piliakalnių teritoriją paskelbti archeologijos paminklu ar draustiniu. Tuomet atsirastų sąlygos ne tik išsaugoti tai, kas yra žemėje, bet ir teritoriją paversti turistų lankytina vieta. Šie siūlymai kol kas tik svarstomi", – aiškino vicemeras.
