„Socdarbiečių“ parengtame projekte siūloma, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių-Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių.
Taip pat buvo numatoma, kad tautinėms mažumoms atstovaujančioms partijoms valstybės biudžeto asignavimai būtų didinami 1,5 karto. Tačiau šios nuostatos nepalaikė pati Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Semo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė ją iš įstatymo išbraukti.
Opozicija įstatymui bandė teikti visą krūvą pataisų, tačiau nė viena iš jų nebuvo priimta. Nepriimtas iš pačios opozicijos „parlamentiniu chuliganizmu“ pavadintas siūlymas įstatymą pavadinti LSDDP vardu.
Projekto svarstymas truko beveik valandą, tačiau galutinai balsuoti dėl jo Seimas antradienio rytiniame posėdyje nebesuspėjo. Prie klausimo Seimui teko grįžti jau vakarėjant.
Tuomet spręsta, kada turi įsigalioti įstatymas. Daugumos valia nutarta, kad „socdarbiečiams“ valstybės dotacija bus skiriama jau dabar, o pats skaičiavimas ne pagal balsus, o pagal mandatus bus įvedamas tik po 2020-ųjų.
Balsavime už visą įstatymą už jį vieningai balsavo visi „valstiečiai“ ir „socdarbiečiai“. Naujai prie koalicijos prisidėjusieji „tvarkiečiai“ du balsavo "už" ir du susilaikė, o kitų išvis nebuvo salėje.
Po balsavimo replikos teise pasinaudojęs „socdarbietis“ Juozas Bernatonis kvietė socialdemokratus nedeginti tiltų.
O savo bičiuliams norėčiau pasakyti: nedeginkite tiltų, gal mes dar būsime kartu, - siūlė J.Bernatonis.
„Mes nesiekiame kažko, kas mums nepriklauso. Tos dotacijos buvo uždirbtos bendrai. O savo bičiuliams norėčiau pasakyti: nedeginkite tiltų, gal mes dar būsime kartu, o konservatoriai jums tikrai nepadės išsaugoti socialdemokratijos Lietuvoje“, - kalbėjo jis.
Konservatorius Andrius Kubilius tikino, kad pataisos yra skirtos ir tam, kad Ramūnas Karbauskis apsidraustų nuo savo frakcijos griūties.
„Aš girdėjau, kad Zigmantas Balčytis tikrai jau išvažiuoja į Niujorką iki rugsėjo 20 d., Gediminas Kirkilas išvažiuos į Europos Parlamentą, Bronius Bradauskas man sakė, kad atėjęs tikrai bus pas Gintautą Palucką, tai santykis lieka 11-10 ar 9, o J.Bernatonis, likęs be G.Kirkilo, irgi išeis kažkur, ir mes vėl turėsime šitą abrą-kadabrą“, - kalbėjo A.Kubilius.
Vadino atvira politine korupcija
Opozicija suskaičiavo, kad Seimui priėmus tokias pataisas, LSDDP gautų beveik 300 tūkst. eurų.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas tikino, kad tokios „nesąmonės“, kaip šios pataisos, Seime dar nėra matęs. Pasak jo, neabejotina, kad šios pataisos bus vetuotos prezidentės ir galbūt pripažintos antikonstitucinėmis.
E.Gentvilas tikino, kad jam net kyla noras įstoti į LSDP frakciją ir išgelbėti socialdemokratus nuo bausmės už išėjimą iš koalicijos.
„Šios pataisos, nebijau to žodžio, yra korupcinės“, – sakė E.Gentvilas.
Šį įstatymą reiktų pavadinti LSDDP frakcijos finansavimo įstatymu, – teigė J.Olekas.
Tą patį kartojo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vadovas Juozas Olekas.
„Tai skirta tiems, kurie nuėjo palaikyti valdančiųjų. Kadangi jie negavo rinkėjų pasitikėjimo, jiems reikia suteikti finansinę paramą“, – sakė jis.
Pasak J.Oleko, šį įstatymą reiktų pavadinti LSDDP frakcijos finansavimo įstatymu, nes net ekspertai aiškiai pasako, kad jis įsigalioja atbuline tvarka.
Jis atkreipė dėmesį, kad LVŽS frakcijos nariai taip pat visi nėra partijos nariai, todėl galbūt ir jiems dotacija galėtų būti skaičiuojama kitaip.
Konservatorius Jurgis Razma rėžė dar aštriau ir pataisas vadino atviros formos kyšiu, kai Seimas svarsto ne ką kita, o kaip „valstiečiams“ atsiskaityti su „socdarbiečiais“ už paramą. Jis jau pažadėjo, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jei įstatymas bus priimtas, kreipsis į Konstitucinį Teismą ir prašys išaiškinti, ar jis nėra antikonstitucinis.
Konservatorė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį ir į tai, kad šis įstatymas gali būti kenksmingas visai politinei sistemai, mat skatina partijų skaldymąsi.
„Šis įstatymas skatina partijų skaldymąsi. Jis suponuoja, kad atėjus į Seimą apsimoka skaldyti frakciją ir skaldytis, nepaisant to, kad rinkėjai tam valios neišreiškė“, – kalbėjo ir konservatorė Gintarė Skaistė.
J.Bernatonio argumentas: tikėjomės, kad LSDP pasidalins
Į Seimo tribūną stojęs „socdarbietis“ Juozas Bernatonis pareiškė, kad jo ir konservatorių supratimas apie demokratiją ir konstitucines vertybes skiriasi.
Anot jo, dabartinė finansavimo sistema neleidžia susikurti naujoms politinėms partijoms, o finansavimo skirstymas ne pagal mandatus, o pagal rinkėjų balsus yra neteisingas, nes net gavusios mandatų politinės partijos kartais finansavimo negauna.
„Nejaugi galvojate, kad tie žmonės, kurie buvo išvaryti iš LSDP (...) negavo balsų rinkimuose?“ – klausė jis.
Nejaugi galvojate, kad tie žmonės, kurie buvo išvaryti iš LSDP, negavo balsų rinkimuose? – klausė J.Bernatonis.
Jis skaičiavo, kad už balsus vienmandatėse rinkimų apygardose LSDP per metus gavo apie 300 tūkst. eurų, nors savo frakcijoje neturi nė vieno vienmandatininko, o būtent LSDDP frakcijon perėję politikai esą buvo tos asmenybės, kurios lėmė rinkėjų paramą partijai.
„Mūsų frakcijos atstovai, palyginti su LSDP frakcija, gavo 60 prie 40 reitinginių balsų. Mes turime teisę į valstybės finansavimą arba, kad mums būtų suteiktos kitos galimybės finansuoti savo veiklą“, – aiškino buvęs teisingumo ministras.
Jis tikino tikėjęsis, kad LSDP gretose likę buvę bendražygiai pasidalins pinigais, tačiau taip nenutikus, imtasi šio projekto.
„Mes tikėjomės, kad kolegos, mūsų buvę bičiuliai elgsis demokratiškai vakarietiškai – suvokdami, kad tuos balsus surinkome kartu, pasidalins atitinkamai ir dotacijomis. Deja, jie išėo į aklą kovą už kiekvieną eurą, kuris jiems nepriklauso“, – argumentavo J.Bernatonis.
„Manau, kad mūsų frakcija gal priėmimui pasiūlys ir naujas pataisas“, – užsiminė jis.
Centro partijos vedlys Naglis Puteikis už įstatymą stojo pasisakyti mažųjų partijų vardu. Anot jo, jei šis įstatymas būtų priimtas, jo vadovaujama partija, Lietuvos žaliųjų partija ir „Lietuvos sąrašas“ gautų po minimalią sumą pinigų.
„Mano prašymas opozicijai ir nevaldančioms partijoms: būkite geri, pasidalinkite“, – kalbėjo jis.
Žodį tarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis tikino, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria teikiamoms pataisoms, mano, kad „socdarbiečiai“ turi gauti valstybės paramą ir ragino paskaityti „jos straipsnį“.
J.Olekas nurodė, kad R.Karbauskis prezidentės poziciją pateikia klaidindamas, nes valstybės vadovė esą yra pasisakiusi prieš šias pataisas.
Ekspertai – buvusi ministrė ir VRK narys
Šias pataisas bandyta priimti dar pavasarį, tačiau opozicija tuomet sustabdė procesą pareikalaudama ekspertinio pataisų vertinimo.
Pastarąjį Seimas pirko iš vienintelio paslaugą pasiūliusio Mykolo Romerio universiteto, nes nei Vilniaus, nei Vytauto Didžiojo universitetai nepanoro įstatymo vertinti.
Už ekspertizę Seimo kanceliarija sumokėjo 389,62 eurus.
Mykolo Romerio universitetas pats pasirinko ekspertus, kurie vertino pataisas. Jais tapo buvusi „valstiečių“ paskirta teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir atsistatydinantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Darijus Beinoravičius. Jį į VRK buvo delegavusi ta pati M.Vainiutė.
M.Vainiutė ir D.Beinoravičius įvertino, kad teikiamos pataisos neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai. Kita vertus, jie suabejojo, ar pakeista finansavimo tvarka būtų geresnė už dabartinę.
Įstatymo pataisas neprašyta įvertino ir Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmadienį ji nutarė kreiptis į Seimą ir nurodė svarstomoms pataisoms nepritarianti.
VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės pasirašytame rašte teigiama, kad įstatyme, jei jis bus pakeistas, bus skirtingai skaičiuojami politinių partijų mandatai, pagal kuriuos skiriama valstybės dotacija.
Be to, komisija nurodo, kad Seimui likus prie idėjos didesnę finansinę paramą skirti tautinių mažumų partijoms liktų neaišku, kokiais kriterijais bus remiamasi sprendžiant, kuri partija yra tautinių mažumų.
Siūlomos pataisos nuo 2020 m. iš esmės keistų politinių partijų finansavimą – biudžeto dotaciją jos gautų ne pagal per rinkimus gautų balsų, o gautų mandatų skaičių. Iš naujojo modelio būtų eliminuojami Europos Parlamento rinkimų rezultatai.
Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.
