Ketvirtadienį posėdžiavusi LVŽS šešėlinė Vyriausybė savo sprendime pažymi, kad daugeliui partijos siūlymų derinant susitarimo projektą buvo pritarta.
Pranešime pažymima, kad iki 2030 metų projektuojame susitarime apibrėžiamos tos švietimo sritys, kuriose būtina siekti proveržio vardan ugdymo kokybės ir tinkamos moksleivių brandos, studijų kokybės ir mokslo pasiekimų skatinimo.
„Daugelis įsipareigojimų atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programines nuostatas“, – teigiama partijos paskelbtame pranešime.
Tarp tokių įvardijami siekiai iki 2024 metų sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą; sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto – vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.
„Valstiečiai“ tai papt įvardija siekius į formalųjį ir neformalųjį švietimą integruoti kultūros turinį, meno formas ir metodus, atgaivinti ugdymo karjerai sistemą, įgyvendinti įvairias mokytojo profesijos patrauklumą skatinančias priemones.
LVŽS pritaria ir susitarimo projekte numatytiems finansiniams siekiams, kad vienam mokiniui tenkanti suma sieks ne mažiau kaip 24 proc. nuo BVP vienam gyventojui (2017 metais ši reikšmė buvo 17,8 proc.), o studentui – ne mažiau kaip 36 proc. nuo BVP vienam gyventojui.
Partijos iki rugpjūčio vidurio planuoja derinti nacionalinį susitarimą dėl švietimo, pasirašyti jį tikimasi rugsėjį.
Susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.
Dokumente kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.
Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.
