Tokią išvadą priėjo Valstybės kontrolės auditoriai, įvertinę, ar efektyviai Lietuvoje saugomas šalies kultūros paveldas. Šiuo metu šalyje į Kultūros vertybių registrą įtrauktos 16 233 nekilnojamosios kultūros vertybės, iš jų 6 030 yra suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. 2007–2009 metais saugomų vertybių apsaugai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skirta per 314 mln. Lt., teigiama pranešime spaudai.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, dauguma problemų išsispręstų, jei Kultūros ministerija tiksliai ir aiškiai apibrėžtų, kokius objektus, kodėl ir kaip valstybė turi saugoti, kokiais kriterijais remiantis juos skelbti valstybės saugomais.
„Kultūros ministerijai neapsibrėžus, kas, kaip ir kodėl turi būti saugoma, nekontroliuojant, kaip tai yra daroma, sunku tikėtis, kad Lietuvos nekilnojamasis kultūros paveldas bus tinkamai saugomas, o šiam tikslui skiriamos lėšos – racionaliai naudojamos“, – tvirtina valstybės kontrolierė.
Atlikę auditą valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Kultūros ministerija yra nusišalinusi nuo daugumos jai pavestų funkcijų kultūros vertybių apsaugos srityje. Dalį ministerijos funkcijų atlieka Valstybinė kultūros paveldo komisija, tačiau ji turėtų teikti siūlymus ministerijai, o ne pati formuoti kultūros vertybių apsaugos politiką. Ministerija tinkamai nekontroliuoja ir jai pavaldaus Kultūros paveldo departamento, atsakingo už kultūros vertybių priežiūrą ir tvarkymą, veiklos.
Pasak valstybinių auditorių, Lietuva finansiškai nėra pajėgi išsaugoti visų šiuo metu saugomais paskelbtų 6030 objektų. Išlaikius panašius finansavimo ir tvarkymo tempus, visus saugomus objektus valstybė sutvarkytų per 80 metų, o per šį laiką dalis paveldo sunyktų. Valstybės kontrolė siūlo nustatyti kriterijus ir visas kultūros vertybes suskirstyti pagal jų svarbą, finansavimą skiriant reikšmingiausiems paveldo objektams išsaugoti.
Nors saugomų vertybių būklę pavesta tikrinti savivaldybių paveldosaugos padaliniams, tačiau net 70 proc. visų patikrinimų atlieka Kultūros paveldo departamentas, kuris turėtų tik koordinuoti šį procesą. Jei savivaldybės paveldosaugos padaliniai ir toliau tokiu tempu vertintų saugomų objektų būklę, visos šalies kultūros vertybės būtų apžiūrėtos tik apie 2040 metus. Auditorių nuomone, savivaldybėms laiku neatliekant pavestų funkcijų ir savo veiksmų nekoordinuojant su Kultūros paveldo departamentu, neužtikrinama tinkama Lietuvos kultūros paveldo apsauga.
Dėl lėšų trūkumo Kultūros paveldo departamentas Registrų centrui nėra perdavęs dalies duomenų apie visus šalies nekilnojamojo kultūros paveldo objektus. Todėl asmuo, įsigydamas nekilnojamąjį turtą, gali nežinoti, kad tai kultūros paveldo objektas, kuriam taikomi paveldosaugos reikalavimai. Taip būtų ne tik pažeisti teisėti savininko lūkesčiai disponuoti savo turtu, bet gali būti pakenkta ir paveldo objektui.
