„Nuo įstatymo įsigaliojimo datos VMI yra perdavusi medžiagų dėl 160 asmenų, įtariamų neteisėtu praturtėjimu. (...) Statistiškai pernai tarp fizinių asmenų politikai sudarė 5 proc. kontroliuojamų asmenų ir 7 proc. pagal paskaičiuotas sumas “, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė VMI vadovas Modestas Kaseliauskas.
Pasak jo, tarp įtariamųjų neteisėtu praturtėjimu yra ir dabartinių Seimo narių. Tačiau, kas jie tokie, M.Kaseliauskas įvardinti atsisakė.
„Informuoti apie pavardes mes negalime dėl tos priežasties, kad Duomenų apsaugos tarnyba priėmė nutarimą, kad prieš informuodami apie kažkokiam asmeniui atliekamus veiksmus mes turime jo atsiklausti“, – teigė M.Kaseliauskas.
„Negalime leistis į personas“, – teigė ir generalinis prokuroras Darius Valys.
Prezidentė nebepeikia
Išgirdus apie tai, kad VMI tikrina politikų neteisėto praturėjimo atvejus, sušvelnėjo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės tonas kalbant apie VMI darbą. Liepą ji stipriai sukritikavo šią instituciją, kad ši esą „leido interpretuoti“ Vyriausybės nutarimus dėl neteisėto praturtėjimo ir išimti iš tikrinamųjų sąrašo visus politikus tiek savivaldos lygmeniu, tiek Seimo lygmeniu.
„Įstatymas čia jokių išimčių nedaro. Visi, kur yra tikėtinas arba matomas atviras įtarimas, kad praturtėjimas galėjo įvykti neteisėtai, turi būti prevenciškai patikrinti. Tai yra pareiga ir įstatymas jokių išimčių nedaro. Tikiuosi, kad VMI girdi, ką aš sakau, ir užsiims tuo klausimu labai rimtai kitais metais“, – liepą nurodė D.Grybauskaitė.
Šiandien prezidentės tonas jau visai kitas. Jos patarėja Daiva Ulbinaitė žurnalistams trečiadienį perdavė prezidentės nuomonę, kad per 1,5 metų pasiekti rezultatai siekiant išaiškinti neteisėto praturtėjimo atvejus yra gera pradžia.
„Tie rezultatai, kuriuos pristatė teisėsaugos institucijos yra gera pradžia, sako prezidentė. (...) Kai kurie tokie garsūs atvejai, kaip Gariūnų, taksi verslo, Karaliaus byla yra iš tikrųjų gera pradžia ir akivaizdu, kad teisėsaugos institucijos pradėjo naudoti pakankamai veiksmingą ginklą kovoje su šiuo sudėtingu ir netradiciniu nusikaltimu“, – valstybės vadovę citavo patarėja.
Prezidentės nuomone, teisėsaugininkų pristatyti darbo rezultatai rodo, kad neteisėto praturtėjimo mastai yra milžiniški.
„Tai daro didelę žalą ir valstybei, ir taip pat demoralizuoja visuomenę, ir didina neteisybės jausmą šalyje. Todėl prezidentė ragina kovai su neteisėtu praturtėjimu mobilizuoti visų teisėsaugos institucijų pajėgas ir resursus“, – teigė D.Ulbinaitė.
Tiesa, kartu prezidentė ragina teisėsaugą nesileisti į smulkmenas ir pirmiausia tirti tuos atvejus, kai neteisėtas praturtėjimas yra akivaizdus ir įžūlus.
Įtariamieji išsisukinėja
Generalinė prokuratūra skaičiuoja, kad per pusantrų metų yra pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, iš jų 13 yra nutraukti, 2 perduoti teismui dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo ir 9 bylos perduotos teismui su kaltinamuoju aktu. Galimai neteisėtai įgyto turto suma per visus ikiteisminius tyrimus siekia 150 mln. litų.
Skaičiuojama, kad dažniausiai neteisėtu praturtėjimu yra įtariami su atliekų verslu susiję verslininkai ir urėdijų darbuotojai.
„Deja, kol kas teisme išnagrinėtų bylų, perduotų su kaltinamuoju aktu, neturime, neturime. Tuo pačiu neturime ir teisminės praktikos“, – pažymėjo generalinis prokuroras D.Valys. Jo teigimu tai, kad per pusantrų metų dėl neteisėto praturtėjimo nėra nuteistas nė vienas pilietis nėra keista.
„Vyksta įprastas žodinis nagrinėjimas teisme. Mes nekalbame apie ilgą laiko tarpą. Manau, kad tikrai dar anksti būtų kalbėti apie bylų vilkinimą. Tai yra normalu, nes kai kurios bylos perduotos tik šią vasarą“, – aiškino jis.
Generalinis prokuroras D.Valys ir FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius vieningai sutaria, kad didžiausi sunkumai tiriant neteisėto praturtėjimo atvejus kyla įtariamiesiems besidangstant nebūtais ir atgalinėmis datomis pasirašytais skolos rašteliais.
„Yra pateikinėjami paskolos rašteliai, kuriuos mums reikia paneiginėti, Tie rašteliai būna sudaromi atgaline data. (...) Taip pat susiduriame su paskolos rašteliais, kurie sudaromi su asmenimis, išvykusiais iš Lietuvos, tada kyla problemų tuos asmenis išsikviesti, apklausti. (...) Be to, paskolos gaunamos iš ofšorinių kompanijų, nežinau, kas dar gali atsirasti ateityje, bet gynyba šioje vietoje stipriai dirba“, – vardijo K.Jucevičius.
Pasak D.Valio siekiant išvengti tokių išsisukinėjimų reikėtų keisti Civilinį kodeksą numatant, kad bent nuo 10 tūkst. litų sumos paskolos sutartys būtų sudaromos pas notarus.
„Taip pat susiduriame su turto vertinimo problema. Tai pirmiausia, kas tuos vertinimus turi atlikti, iš kokių lėšų jie turi būti finansuojami. Be to, dažnai turto vertinimai įtariamųjų yra ginčijami“, – teigė D.Valys.
Jis teigė, kad generalinė prokuratūra jau parengė rekomendacijas teisėsaugininkams, kaip vykdyti neteisėtu praturtėjimu ir pinigų plovimu susijusius ikiteisminius tyrimus.
