„Galiu pastebėti, kad Vengrijos demokratiškai išrinktame parlamente premjero Viktoro Orbano partija turi du trečdalius balsų. Galbūt kartais ir tuo imamasi šiek tiek piktnaudžiauti, bet tai yra demokratiškai išrinktas parlamentas, ir todėl kaip nors vertinti kaip autoritarines tendencijas – kažin ar būtų teisinga“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.
Premjeras teigė, jog teisinius centrinio banko galių pasikeitimus Vengrijoje gali įvertinti Europos Sąjungos specialistai, o kalbėdamas apie diskusijas dėl šios šalies Konstitucijos pataisų, išskyrė kairiųjų ir dešiniųjų vertybių priešpriešą.
„Konstitucijoje labai ryškiai pabrėžtas Vengrijos įsipareigojimas tradicinėms, krikščioniškoms Europos vertybėms, tradicinei šeimai, gyvybės apsaugai. Šias nuostatas visada labai aštriai kritikuoja Europos kairieji, matydami tokiose nuostatose labai ryškias dešiniąsias, konservatyviąsias idėjas. Skirtingų idėjinių vertybių paskatinta Europinė diskusija neturėtų mūsų paversti neobjektyviais situacijos vertintojais“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas
Jis sakė nematantis pagrindo Vengriją smerkti Europos mastu.
„Aš mačiau, kaip buvo smerkiamas Italikos kandidatas į eurokomisarus dėl to, kad išdrįso išsakyti dešiniąsias vertybes, ir sukilo visa kairioji pusė, dėl to Italija turėjo jo kandidatūrą atšaukti. Esu matęs ir kitų panašių smerkimų, dėl to į tai žiūriu šiek tiek ramiau“, – teigė A.Kubilius.
Europos Komisija Vengrijos premjero V.Orbano Vyriausybei pagrasino Europos Teisingumo Teismo veiksmais dėl esminių demokratinių teisių pažeidinėjimo. Briuselis paragino Budapeštą kuo greičiau atšaukti tris itin ginčijamus Konstitucijos pakeitimų paketus, kurie parlamente buvo priimti gruodžio 31 dieną. Kritikų teigimu, šios pataisos gresia Vengrijos centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos valdybos nepriklausomybei.
Grupės Lietuvos Seimo konservatorių parengė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjunga kaltinama Vengrijos, neseniai priėmusios prieštaringai vertinamas Konstitucijos pataisas, suverenumo ribojimu. A.Kubilius trečiadienį šią rezoliuciją pavadino racionalia.
Vytautas Landsbergis: „Pasiūlymai Vengrijai neturėtų atrodyti kaip EK ekspertų diktatas“
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis sukritikavo sankcijomis Vengrijai pagrasinusią Europos Komisiją (EK) ir pabrėžė, kad Briuselio pasiūlymai šiai šaliai neturėtų atrodyti kaip diktatas.
„Mūsų pasiūlymai Vengrijai neturėtų atrodyti kaip Komisijos ekspertų diktatas, naudojant Europos Parlamentą instrumentiškai prieš vieną nepaklusnią valstybę narę. Tąsyk tai būtų labai rimta padėtis, netgi rimtesnė, nei tiek metų gyventi su senų laikų komunistine Konstitucija, kurią vengrai išdrįso pakeisti“, – Europos Parlamento debatuose dėl Vengrijos sakė V.Landsbergis.
Kaip pranešė europarlamentaro biuras, V.Landsbergis debatuose lygino dabartinę Vengriją su Lietuva, kai ši prieš du dešimtmečius priėmė savo Konstituciją.
„Mano šalyje euroskeptikai nuolat mėgina lyginti Sovietų Sąjungą, kuri nebuvo jokia Sąjunga, su tikra Europos demokratijų Sąjunga. Mes, europietiški Lietuvos politikai, nuolat neigiame šį klaidingą lyginimą. Tačiau dabar nebus lengva išvengti panašumų su įvykiais prieš 22 metus, kai Lietuva priėmė savo nepriklausomą Konstituciją ir Kremlius ultimatumais spaudė ją atšaukti, naudodamas politines ir ekonomines sankcijas iki blokados ir kraujo praliejimo. Todėl sankcija buvo labai prastas žodis, kurį panaudojo Komisija kaltindama Vengriją tariamomis jos didžiulėmis klaidomis“, – dėstė V.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad demokratijų solidarumas – svarbesnis už bankų solidarumą.
„Aš negirdėjau, kad premjero V.Orbano Vyriausybė kviestų okupuoti Wall Street'ą Budapešte. Jie ėmėsi Centrinio banko valdymo patobulinimų link didesnės atskaitomybės ir skaidrumo bendradarbiaujant su Vyriausybe. Bankų nepriklausomybė neturėtų būti suprantama kaip neatskaitomybė, ypač prisimenant jų vaidmenį pastarojo meto finansiniuose bunga-bunga. Mes čia neturėtume tarnauti korporatyviems bankininkų interesams. Demokratijų solidarumas turėtų būti svarbesnis už bankų solidarumą. Dėl šios priežasties aš raginu bendradarbiauti, o ne puldinėti nepagrindžiant kritikos“, – teigė europarlamentaras.
EK Vengrijos premjero Viktoro Orbano Vyriausybei pagrasino Europos Teisingumo Teismo veiksmais dėl esminių demokratinių teisių pažeidinėjimo. Briuselis paragino Budapeštą kuo greičiau atšaukti tris itin ginčijamus Konstitucijos pakeitimų paketus, kurie parlamente buvo priimti gruodžio 31 dieną. Kritikų teigimu, šios pataisos gresia Vengrijos centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos valdybos nepriklausomybei.
Grupės Lietuvos Seimo konservatorių parengė rezoliuciją, kurioje Europos Sąjunga kaltinama Vengrijos, neseniai priėmusios prieštaringai vertinamas Konstitucijos pataisas, suverenumo ribojimu.
Europos parlamente Vengrijos premjeras V.Orbanas buvo lyginamas su Hugo Chavezu ir Fideliu Castro
V.Orbanas per Europos Parlamente trečiadienį vykusius audringus debatus neigė kaltinimus dėl jo esą autoritarinio valdymo, mėgindamas užkirsti kelią Europos Sąjungos (ES) teisinėms sankcijoms dėl įtariamo demokratijos varžymo.
V.Orbanas Strasbūre teisino savo vyriausybės sprendimus ir pažadėjo peržiūrėti ginčijamus teisės aktus, dėl kurių ES ėmėsi teisinių priemonių prieš Budapeštą, o europarlamentarai Vengrijos premjerą lygino su buvusiu Kubos lyderiu Fideliu Castro arba Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu.
Neigdamas kaltinimus, V.Orbanas sakė ginantis „krikščioniškąsias ir šeimos vertybes“ ir tvirtina per 18 mėnesių atitolinęs Vengriją nuo prarajos krašto – mažindamas valstybės skolas, pertvarkydamas mokesčius ir sveikatos apsaugos sistemą, taip pat užtikrindamas nepilnamečių apsaugą.
Dauguma nesutarimų su Europos Komisija bus „lengvai ir greitai pataisyti ir išspręsti“, pridūrė V.Orbanas, pažadėjęs pakeisti daugiausiai ginčų keliančius įstatymus, dėl kurių šį mėnesį Vengrijoje į gatves buvo išėję protestuoti dešimtys tūkstančių žmonių.
„Turime laikytis aiškaus požiūrio į vertybes ir tvirtai laikytis principų“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija pagrasino Budapeštui teismu dėl reformų, esą keliančių pavojų dėl Vengrijos centrinio banko, teismų ir duomenų apsaugos agentūros nepriklausomybės. Ji suteikė V.Orbanui mėnesį laiko šiems teisės aktams pakeisti.
Tačiau kai kuriems europarlamentarams atrodo, jog šių teisinių sankcijų nepakanka.
„Mes sakoma, kad jūs renkatės Chavezo, Castro ir visų pasaulio totalitarinių ir autoritarinių režimų keliu“, – sakė vienas Žaliųjų frakcijos pirmininkų Danielis Cohn-Benditas, paraginęs vengrų delegaciją grįžti į Budapeštą ir „paklausti, kodėl bijo benamiai, intelektualai, žydų intelektualai“.
Buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas, vadovaujantis Europos Parlamento liberalų ir demokratų frakcijoms, kaltino V.Orbaną einant „klaidingu keliu“ ir ragino surengti tyrimą, ar Vengrijoje esama „mūsų vertybių rimtų pažeidimų pavojaus“.
V.Orbanas replikavo, kad „mes turime krikščioniškas vertybes; mes manome, kad priklausymo tautai pojūtis yra svarbus ir kad šeima yra svarbi“.
Nacionalinės vertybės, apie kurias jis kalba, „nėra palaikomos šiuose rūmuose“, pridūrė jis, kalbėdamas apie ES įstatymų leidėjų asamblėją.
Dešiniųjų pažiūrų Vengrijos lyderis tikisi užsitikrinti 15-20 mlrd. eurų paskolą ir ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), bet šios derybos buvo įšaldytos gruodį, kilus susirūpinimui dėl prieštaringai vertinamų naujųjų įstatymų.
Tačiau V.Orbanas po šių debatų, kurie truko beveik visą popietę, sakė spaudos konferencijoje, kad neleis iš išorės nustatinėti jo vyriausybės politiką.
„Jeigu TVF nori suteikti mums paskolų – labai gerai, mes būsime daugiau nei patenkinti, – pabrėžė jis. – Tačiau baigti kaip Graikijai, kai vokiečiai sako, jog nesuteiks paskolų, jeigu graikai nevykdys jų reikalavimų – to (Vengrijai) nelinkiu.“
„Mes nenorime pinigų iš Vokietijos, iš Europos Sąjungos“, – pridūrė V.Orbanas, nors jo vyriausybė prašė pagalbos.
Tuo tarpu J.M.Barroso sakė, kad jiedu su V.Orbanu ateinančiomis dienomis ieškos teisinių sprendimų, žadėdamas skirti „didžiausią prioritetą“ šioms problemoms, dėl kurių Vengrijos lyderis buvo kaltinamas, kad jis esą kuria „totalitarinį“ režimą.
„Šiandien gavau premjero Orbano laišką. Jis išdėstė man savo ketinimus pakeisti atitinkamus teisės aktus“, – Europos Komisijos pirmininkas sakė europarlamentarams.
J.M.Barroso pridūrė, kad Budapeštas turi spręsti platesnes demokratijos ir laisvės problemas, atsižvelgdamas į „išsakytą susirūpinimą dėl demokratijos kokybės Vengrijoje“.
Tuo tarpu ES žiniasklaidos komisarė Neelie Kroes laiške Vengrijos teisingumo ministrui Tiborui Navracsicsiui uždavė klausimų dėl transliavimo licencijos atėmimo vieninteliam opozicijos radijui „KlubRadio“ ir citavo tarptautinę kritiką dėl naujojo žiniasklaidos įstatymo.
„Pagarba žiniasklaidos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui susijusi ne vien su techniškai teisingu ES ir nacionalinių įstatymų taikymu, tačiau taip pat, dar svarbiau, su šių esminių principų praktiniu įgyvendinimu ir skatinimu“, – pažymėjo N.Kroes.
„Komisija išliks ypač budri dėl abiejų aspektų“, – ji nurodė laiške, kuris buvo išsiųstas antradienį.
