„Vyriausybės nutarimas bei kiti teisės aktai numato, jog Lietuvoje turi veikti vienas pagalbos numeris. Tačiau esama valstybės institucijų, kurios piktybiškai tam priešinasi, kuria savo alternatyvius numerius ir stabdo 112 plėtrą. Dėl tokių veiksmų kyla realus pavojus visuomenei: ištikus bėdai žmonės gali nesulaukti operatyvios ir profesionalios pagalbos“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Ministras atkreipia dėmesį, jog dėl susidariusios situacijos neracionaliai naudojami valstybės ištekliai. Be to, kyla grėsmė, jog gali tekti grąžinti dalį europinių lėšų, panaudotų Bendrojo pagalbos centro (BPC) struktūros kūrimui.
Tikisi įvertinti – aplaidumas ar piktnaudžiavimas
2012 metais Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, jog vykdoma greitosios medicinos pagalbos dispečerinių pertvarka neatitinka Vyriausybės patvirtintos Bendrojo pagalbos telefono plėtros programos nuostatų.
Tąkart konstatuota: akivaizdu, jog greitosios medicinos pagalbos tarnybų funkcijų neplanuojama perduoti BPC. Pasak kontrolierių, šie trūkumai turi neigiamos įtakos 112 įvedimo Lietuvos teritorijoje trukmei ir BPC veiklai būtinos infrastruktūros kūrimui, tai tapo sudėtingu ir painiu procesu.
„Iš prokurorų tikimės teisinio įvertinimo: ar tam tikrų institucijų veikloje nėra aplaidaus tarnybos pareigų atlikimo, galimo jų neatlikimo, galbūt piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių. Jei tai bus nustatyta, matyt, seks atitinkami procesiniai veiksmai“, – sako S. Skvernelis.
Tadeušas Rodzas: „ministerija teisina neveiklumą“
Tuo metu Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Tadeušas Rodzas naujienų agentūrai BNS sakė sprendimą kreiptis į prokurorus vertinantis kaip „bandymą pateisinti ministerijos neveiklumą“.
Ugniagesiai ir policija, kurie pagalbos skambučių priėmimo funkcijas BPC yra perdavę jau seniai, neva „patiria įvairių problemų“: ne visada gali operatyviai reaguoti į iškvietimus ar esant būtinybei nustatyti skambinančio buvimo vietos, – T.Rodzas.
Jis BNS tikino, kad stotis ir toliau priešinsis pagalbos skambučių integravimui į BPC, nes tai esą ekonomiškai nenaudinga. T.Rodzo tvirtinimu, 75 proc. besikreipiančiųjų skambina ne numeriu 112, o 033, kuriuo gyventojai sujungiami ne su BPC, o tiesiogiai su Vilniaus stoties dispečerine, tad nereikia apie problemą dispečeriams pasakoti du kartus.
„Kai buvo keliama problema dėl vieningo telefono greitajai pagalbai iškviesti, kalbėta, kad tai pareikalautų milijoninių lėšų. O mes padarėme paprastą žingsnį, t. y. įvedėme vieną telefoną, kuris buvo skirtingas – iš „Omnitel“ operatorių buvo 103, o mes paprašėme įvesti papildomai 033, nenaikinant 103. Tai nieko nekainavo“, – BNS tikino T.Rodzas.
Jis taip pat nurodė, kad ugniagesiai ir policija, kurie pagalbos skambučių priėmimo funkcijas BPC yra perdavę jau seniai, neva „patiria įvairių problemų“: ne visada gali operatyviai reaguoti į iškvietimus ar esant būtinybei nustatyti skambinančio buvimo vietos.
„Įsipareigojimas (pereiti prie 112) priimtas laikui bėgant, skubotai keičiant įstatymus ir nederinant nei su greitosios pagalbos stotimis normaliai, nei su Sveikatos apsaugos ministerija. Projektas nebuvo su niekuo derinamas. Vienas numeris 112 tikrai nebūtų patogiau ir tai būtų brangiau“, – priekaištavo T.Rodzas.
