Dabar populiaru
Publikuota: 2013 vasario 22d. 19:30

Vieniems lietuviams arklys – geras draugas, kiti gamina arklienos delikatesus

Arklys
123RF nuotr. / Žirgas.

Skandalas dėl rastos arklienos kebabuose, mėsainiuose ir maisto pusgaminiuose, regis labiau susijęs su kultūriniais įsitikinimais ir vartotojų teisių pažeidimais, nei su arklienos menama žala. 15min.lt kalbintas bene prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą paragavęs arklienos Pakruojo ūkininkas Alvydas Vasiliauskas sako, kad tai „ypač gardi mėsa“ ir valgo ją iki šių dienų.

Arkliena, kaip delikatesas, vartojama ne tik Italijoje ar Prancūzijoje, bet ir Rusijoje, Meksikoje. O apie tai, kad baltai mito arkliena dar XI amžiuje, aprašydamas prūsų papročius, užsimena Adomas Brėmenietis. Spėjama, kad viduramžiais žmonės vartojo arklieną juolab, kad kasinėjimų metu rasta arklių kaulų su kapojimo ir pjovimo žymėmis. Suskaldytų arklių kaulų aptikta ir kaimyninės Baltarusijos Volkovysko, Gardino teritorijoje.

Arkliena valgoma daugelyje šalių

Japonijoje itin paplitęs žalios arklienos patiekalas „basashi“. Ji patiekiama supjaustyta gabaliukais, kurie mirkomi sojos padaže su imbieru ir svogūnais. Vokietijoje, nors prekybos centruose ir neparduodama, arkliena itin populiari tarp gurmanų. Jos galima rasti šalies specializuotose parduotuvėse. Vokiečiai iš arklienos gamina dešreles, marinuotus kepsnius, guliašą.

Itin populiari arkliena Italijoje, ypatingai Emilijos-Romanijos, Sicilijos ir Sardinijos regionuose. Juose iš arklienos gaminami troškiniai, dešrelės, kepsniai ir saliamis. Arkliena – neatskiriama tradicinės kazachų virtuvės dalis, itin mėgstamos Kazachstane arklienos dešros, vadinamos „kazy“.

Lietuvos prekybos centruose galima įsigyti bendrovės „Šiaurės vilkas“ su prekės ženklu „Delikatesas“ vytintų dešrų su arkliena.

Etnologė Marija Liugienė: lietuvių papročiai nesusiję su arklienos valgymu

Vilniaus etninės kultūros centro darbuotoja Marija Liugienė įsitikinusi, kad lietuvių papročiai nėra susiję su arklienos valgymu. Nes arklys tautosakoje įvardijamas geriausiu žmogaus draugu. „Lietuvoje žirgai randami įkapėse –  arklys didžiausias žmogaus draugas, didesnio nebuvo, o apie jo valgymą tautosakoje neužsimenama. Kai sūnus subręsdavo, tėvas jam dovanodavo žirgą. Tik tuomet jaunuolis galėdavo ieškoti žmonos“, – apie žirgo ir žmogaus tuometį ryšį pasakojo etnologė.

Lietuvių papročiai nėra susiję su arklienos valgymu. Nes arklys tautosakoje įvardijamas geriausiu žmogaus draugu.

Kulinarijos paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė užsimena, kad Lietuvoje arklieną galbūt valgė nebent totoriai. Jie klajoklių tauta, kurios nuolatinis palydovas arklys: „Įvairiuose šaltiniuose minima, apie totorių mitybos papročius, užsimenama ir apie arklieną. Arklys lydėdavo totorius, jis nuolatos buvo šalia, jų mitybos papročiai neatsiejami nuo arklienos.“

Kauno apskrities totorių bendruomenės komiteto pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius, teigia nepamenantis, kad jo seneliai ar tėvai būtų ruošę patiekalus iš arklienos. Esą arklys totoriams  ištikimas draugas, palydovas. „Kazachai minta arkliena, totoriai anaiptol“, – aiškina K.Z.Šafranavičius.  

Aprašydamas nacionalinę totorių virtuvę, žinomas Rusijos kulinarijos specialistas V.Pochliobkinas knygoje „Pasaulio patiekalai“ taip pat užsimena apie arklieną. Prieš vartodami totoriai ją sūdydavo, marinuodavo ir virdavo, arkliena kimšdavo dešras, vadinamas „mahan“.

Pakruojo ūkininkas Alvydas Vasiliauskas: valgau arklieną nuo vaikystės

Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo rajono skyriaus vadovas A.Vasiliauskas teigia arklieną valgantis bene 40

pakruojovvg.lt nuotr./Ūkininkas Alvydas Vasiliauskas
pakruojovvg.lt nuotr./Ūkininkas Alvydas Vasiliauskas

metų: „Tai ypatinga mėsa, labai skani, salstelėjusi. Raumens struktūra kitokia, tvirta, nevandeninga. Mėsa bekvapė, panaši į elnieną.“

Dešros su arkliena Lietuvoje galima įsigyti įmonės „Šiaurės vilkas“ parduotuvėse „Delikatesas“. „Gaminame šią dešrą porą-trejetą metų, kiekvieną rytą mes jų išvežiojame į 1 200 parduotuvių Lietuvoje. Dešros technologiją kūrėme patys, ji išperkama, susigrąžinti jos netenka“, – pasakojo bendrovės „Šiaurės vilkas“ vadovas Vilius Kaikaris.

A.Vasiliauskas atviravo, kad sovietiniais laikais arkliena buvo maišoma su kita mėsa, iš kurios buvo daromos dešros, pardavinėjamos tarp kitų, vos keleto rūšių: „Sovietų laikais visi džiaugdavosi išvydę stambią dešrą, gaminamą iš arklienos. Mūsų regione ją tiesiog vadinome arklienos dešra.“

Pakruojo ūkininkas pasakoja, kad supirktus arklius anksčiau skersdavo tose pačiose skerdyklose: „Nuo jaunystės dirbau fermoje, savo akimis esu matęs, kai atvežtus arklius skersdavo tiesiog su kitais gyvuliais.“

Lietuvos žmonės itin pamėgo arklieną po Antrojo pasaulinio karo, ji buvo pigesnė ir gardesnė nei jautiena, o be to, arkliai buvo auginami ir darbui, ir mėsai.

„Po karo mūsų šeima gyveno ne itin gerai, todėl tėvai valgė arklieną, nuo mažumės valgiau ir aš, ir kaimynai. Kupiškėnai mėgo arklieną, jos kokybė geresnė nei jautienos“, – įsitikinęs šiuo metu Pakruojyje gyvenantis ir ūkininkaujantis vyras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

21:38
00:33
00:52

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Parašykite atsiliepimą apie 15min