Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 03 04

Vieningas Lietuvos istorijos naratyvas – pagalba vadovėlių rašytojams ar sovietinius laikus primenantis „vienos tiesos“ principas?

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos (LKVIAK) posėdyje kalbėta apie būtinybę tvirtinti bendrą Lietuvos istorijos naratyvą. Laikinasis komisijos pirmininkas dr. Valdas Rakutis mano, kad jis reikalingas, nes iki šiol mokykliniuose istorijos vadovėliuose pasitaiko sovietinių laikų įkvėptų Lietuvos istorijos pasakojimų. Vieningo naratyvo esą trūksta ir kultūrininkams bei diplomatams. Komisijos nario Raimundo Lopatos nuomone, tokį naratyvą turėtų formuoti ne politikai, o universitetai, priešingu atveju kyla pavojus priartėti prie sovietinio „vienos tiesos“ principo.
Prof.Valdas Rakutis
Prof. Valdas Rakutis / J. Andriejauskaitės / 15min nuotr.

Po skandalingo komentaro dėl Holokausto apie sprendimą trauktis iš Seimo LKVIAK pirmininko pareigų pranešusio V.Rakučio nuomone, nacionalinio naratyvo formavimas kelia tiek daug audringų diskusijų dėl to, kad ši samprata visuomenėje neteisingai suprantama.

„Nėra kalbų, kad toks naratyvas turėtų uždaryti istorinius tyrimus, arba viskas, kas neatitinka to naratyvo, būtų draudžiama. Jokiu būdu“, – trečiadienį vykusiame komisijos posėdyje aiškino jis.

Parlamentaras kalbėjo, kad toks naratyvas yra valstybės istorinės politikos sudėtinė dalis, o Seimo LKVIAK nuostatuose yra numatyta atsakomybė už šią sritį, tad komisija neišvengiamai turėtų dalyvauti tvirtinant vieningą istorinį naratyvą.

„Šiuos dalykus valstybė turi padaryti, nes jei ji to nepadaro, tada tą naratyvą formuoja kas nors kitas. Pavyzdys būtų Sovietų Sąjungos laikai, kai Lietuva nebuvo laisva formuojant savo nacionalinį naratyvą, nes buvo „nuleistos“ gairės iš Sovietų Sąjungos“, – apie naratyvo formavimo būtinybę kalbėjo laikinasis komisijos pirmininkas.

V.Rakučio manymu, nacionalinio naratyvo kūrėjais turėtų tapti profesionalūs istorikai, kurie tiria tam tikrus laikotarpius, turi geriausias ekspertizes ir geriausiai žino, kaip tuos pačius reiškinius traktuoja kaimynai.

Tačiau jiems talkininkauti turėtų ir politikos ekspertai.

„Nes gali būti, kad koks nors labai išaukštinamas istorinis įvykis galėtų pakenkti Lietuvos tarptautinei politikai, arba turėti įtakos kokiam nors politiškai jautriam dalykui, taip, kaip mes matome su Holokausto tema“, – apie būtinybę pasitelkti politikos ekspertus kalbėjo V.Rakutis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Valdas Rakutis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Valdas Rakutis

Jo nuomone, prie nacionalinio naratyvo formavimo galėtų prisidėti ir kultūros, literatūros specialistai.

Svarbu švietimo sistemai ir diplomatams

Anot V.Rakučio, vienu pagrindinių nacionalinio naratyvo vartotojų turėtų tapti šalies švietimo sistema, nes šiuo metu vadovėlius rašo pavieniai autoriai, kurių istorijos suvokimas ir traktavimas kartais gerokai skiriasi.

„Kartais galime rasti du vadovėlius, kuriuose visiškai skirtingai traktuojami tie patys istoriniai įvykiai. Taip neturėtų būti. Gerai, jei tai tik interpretacijos, bet kartais iš esmės gali skirtis nuostatos. O tuomet neaišku, kuris vadovėlis yra teisingesnis“, – pabrėžė V.Rakutis.

Kartais galime rasti du vadovėlius, kuriuose visiškai skirtingai traktuojami tie patys istoriniai įvykiai.

Istoriko manymu, suformuotas vieningas nacionalinis istorinis naratyvas praverstų ir formuojant Lietuvos įvaizdį užsienyje.

„Diplomatai, veikiantys užsienyje, turi turėti kokius nors tikslus – kokį Lietuvos įvaizdį jie norėtų formuoti, kokias datas pabrėžti. Jiems iš tiesų kartais reikalingas tas nacionalinis istorinis naratyvas, kad jie galėtų jį įgyvendinti, reklamuoti, pristatyti“, – pasakojo parlamentaras.

Taip pat, pasak V.Rakučio, nacionalinis naratyvas reikalingas kultūros srityje – svarstant dėl paminklų statymo, istorinių datų ir asmenybių įamžinimo klausimus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Raimundas Lopata
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Raimundas Lopata

Seimo LKVIAK narys R.Lopata teigė abejojantis, ar nacionalinį naratyvą turėtų formuoti politikai.

„Atvirai pasakius, aš nežinau, ar mes turėtume užvedinėti tą procesą apie nacionalinio naratyvo poreikį. Labai abejoju“, – pareiškė R.Lopata.

Jo nuomone, vientisas istorinis naratyvas gali priminti sovietinius laikus.

„Vargu, ar čia Seimo uždavinys tą procesą judinti. Man atrodo, kad viskas ir šiaip yra gerai. Tik kitas aspektas – kaip mes kovojame su dezinformacija. Mes turime kovoti ne nacionalinio naratyvo kūrimu, o tiesos pagrindu. Kitaip tariant, kuo mes skirsimės, kaip jūs minėjote, nuo Lietuvos SSR istorijos, sovietmečiu „nuleistos“ iš Maskvos. Ar jums nepanašu, kad mes taip pat čia bandome „nuleisti“ ką nors iš viršaus?“, – V.Rakučio teiravosi R.Lopata.

„Liberalioje demokratijoje tai yra universitetų užduotis ir misija. Mano supratimu, tai jų darbas inicijuoti tokius dalykus, o ne politikų“, – pridūrė R.Lopata.

Jam atsakydamas V.Rakutis aiškino, kad istorikai tokios iniciatyvos nesiėmė, o neturint vieningo naratyvo, šalies moksleivių vadovėliuose atsiranda gana kontroversiški istorinių įvykių pateikimai.

„Esame nustatę tokių dalykų, kai Rusijos suformuotas naratyvas, nusakantis, kodėl buvo užkariauta Abiejų Tautų Respublika, atsidūrė mokyklinės istorijos programos knygoje. Tai čia toks dalykas, kai nebuvo to naratyvo, o žmogus parašė tai, ką žinojo. Geriau žinojo XX amžių, tą parašė geriau, o kitus laikus parašė iš to, kas buvo po ranka“, – paaiškino V.Rakutis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Kito komisijos nario – parlamentaro Lauryno Kasčiūno nuomone, nesutarimai dėl vieningo naratyvo galėtų būti išspręsti „susodinus skirtingų istorinių mokyklų atstovus, kad jie pabandytų pagal tam tikrą sudėtingesnį mūsų istorijos etapą kartu parengti bendrą kūrinį“.

Pasitraukė iš pareigų

Konservatorius V.Rakutis atsistatydino iš Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininko pareigų sausio 29 dieną po neigiamų vertinimų sulaukusio komentaro apie Holokaustą.

Šiuo metu Seimas dar nėra patvirtinęs jo atsistatydinimo, tad jis ir toliau pirmininkauja komisijos posėdžiams.

Sausio viduryje viešojoje erdvėjė kilo ažiotažas dėl V.Rakučio žodžių, neva tarp Holokausto vykdytojų netrūko ir žydų.

Komentare parlamentaras taip pat kėlė klausimus, kokios buvo žydų pažiūros, kas juos paskatino bendradarbiauti su sovietų valdžia.

Seimo nario komentarą žiniasklaidai išplatino pati Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Kritikos dėl komentaro sulaukęs V.Rakutis aiškino, kad savo tekstu siekęs atskleisti platesnį šio reiškinio vaizdą, jog jis daugiau nepasikartotų.

Vokietijos, Izraelio ir JAV ambasadoriai buvo vieni pirmųjų, kurie viešai ir aiškiai pasmerkė Rakučio pasisakymą.

Sureagavo ir Europos žydų kongresas, užsienyje gyvenančios bendruomenės.

Apie tai komentare rašė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Asmeninio albumo nuotr./Faina Kukliansky
Asmeninio albumo nuotr./Faina Kukliansky

Išsaugoti istorinę atmintį

2017-ųjų birželį Seime sudaryta ir tąsyk „valstiečiui“ Arūnui Gumuliauskui vadovauti patikėta Valstybės istorinės atminties komisija po metų buvo sujungta su Seimo Laisvės kovų komisija.

Aiškinta, kad Seimo LKVIAK sukurta siekiant užtikrinti Lietuvos valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir perdavimo ateities kartoms funkcijas.

Prie komisijos taip pat sudaroma Visuomeninė taryba, į kurią savo atstovus deleguoja registruotos asociacijos, taip pat bendruomeninės organizacijos, savo veikla susijusios su pasipriešinimo sovietinei okupacijai kova.

2019 metais panašią instituciją įkūrė ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Istorinės atminties komisija savivaldybėje įkurta po daug diskusijų sukėlusio sprendimo pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir nukabinti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius