Tai nusprendė nutarimą trečiadienį paskelbęs Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad savivaldybių tarybos gali sudaryti savo vidinius struktūrinius padalinius, tačiau šie negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę, todėl įstatymų leidėjas, reguliuodamas vietos savivaldos santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai ar atskiri savivaldybių pareigūnai prilygtų savivaldybių taryboms ar pakeistų savivaldybių tarybas, perimdami tam tikrų savivaldybių tarybų, kaip atitinkamų teritorijų gyventojų atstovybių, kompetencijai priskirtų įgaliojimų vykdymą. Savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai turi padėti užtikrinti savivaldybių tarybų darbą teikdami rekomendacijas savivaldybių taryboms jų kompetencijai priskirtais klausimais ir pan., tačiau negali savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtais klausimais priimti galutinių sprendimų. Savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių tarybų įsteigtos valdingus įgaliojimus turinčios savivaldybių institucijos.
Šioje konstitucinės justicijos byloje pabrėžta, kad savivaldybės tarybos kolegija yra savivaldybės tarybos vidinis struktūrinis padalinys.
Taigi Konstitucinis Teismas nutarė, kad iš savivaldybės tarybos narių sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, vykdydama savivaldybės tarybos jai pavestus įgaliojimus priimti sprendimus tam tikrais savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtais klausimais, galėjo prilygti savivaldybės tarybai ar ją pakeisti, perimdama tam tikrų savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų vykdymą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos tam tikra apimtimi perleisti savivaldybės tarybos kolegijai savivaldos teisės įgyvendinimą. Dėl šių priežasčių nutarime nuspręsta, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintą vietos savivaldos sampratą įstatymų leidėjas negalėjo nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybės tarybos kolegijai, sudarytai iš savivaldybės narių, galėjo būti pavesta vykdyti kai kuriuos savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus įgaliojimus. Ginčyta nuostata galiojo nuo 2003 m. sausio 28 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d.
