Vilniaus ir Kauno dvimiesčio entuziastas prof. Jurgis Vanagas, pristatydamas šios idėjos reikšmę regionui ir Lietuvai, pabrėžė, kad Lietuva neturi nė vieno miesto „European Cities“ sąraše, į kurį patenka Baltijos jūros regiono miestai, atitinkantys nustatytus kriterijus: miestas turi būti sostinė, jūrų uostas ir turėti daugiau nei 1 mln. gyventojų. Tačiau visus tris kriterijus atitinka tik Kopenhaga, kiti miestai atitinka tik du.
Lietuva dėl to yra savotiška provincija. Tame sąraše yra Varšuva, Ryga, Minskas, Berlynas, Hamburgas, Helsinkis, Kopenhaga, Oslas, Sankt Peterburgas, Stokholmas. Vilnius kartu su Kaunu ir tarp jų esančiais miestas jau dabar turi milijoną gyventojų, tad taip pat atsidurtų tarp „European Cities“ miestų.
„Neturėdama „atstovo“ aukščiausiame Baltijos jūros regiono miestų ešalone, Lietuva tampa lyg ir antrarūšiu regiono šalių šeimos nariu, o tai nemenka kliūtis net ir tapus Europos Sąjungos nare užimti deramą vietą tarp regiono ir visos Europos valstybių, besivaržančių dėl įtakos, rinkų“, – teigė prof. J.Vanagas.
Tačiau dvimiesčio įkūrimas nereiškia, kad prie autostrados ar geležinkelio vėžės išdygtų ištisas miestas. Anot J.Vanago, dvimiestį sudarytų rekonstruoti, atnaujinti ir atskirti žaliaisiais plotais miestai ir miesteliai – Pravieniškės, Kaišiadorys, Elektrėnai, Žasliai, Vievis, Lentvaris ir kt. Pagrindinė susisiekimo priemonė turėtų būti greitasis geležinkelis. Tokie ekspresai Prancūzijoje skrieja 300 km/h, Japonijoje – net 500 km/h.
„Lietuvoje užtektų ir 250 km/h greičio, kad kelionei nuo Vilniaus iki Kauno užtektų nepilno pusvalandžio“, – teigė J.Vanagas.
Idėja Vilniui ir Kaunui kartu dalyvauti MIPIM parodoje taip pat nėra nauja. Vilnius šioje parodoje dalyvavo nuo 2003 metų, 2005–2007 metais kartu dalyvavo dar penki Lietuvos miestai – Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Elektrėnai. 2008 metais Kanuose dalyvavo jau tik trys didieji Lietuvos miestai. Vėlesniais metais Vilnius pristatė Europos kultūros sostinės programą, dalyvavo kartu su „Investuok Lietuvoje“ atstovais, 2011 metais stendo neturėjo iš viso, o šiemet dėl finansavimo trūkumo nedalyvavo.
Ar dalyvaus kitų metų parodoje, abu miestai privalo nuspręsti iki liepos pabaigos. Paramos galima tikėtis iš Ūkio ministerijos, tačiau reikėtų sukurti bendrą stendo koncepciją, pasirūpinti perkamomis dalyvavimo parodoje paslaugomis.
Išlaidos dalyvaujant parodoje nėra mažos. 2008 metais Vilnius tam skyrė 452 tūkst. Lt, o Kaunas – 319 tūkst. Lt.
Dvimiesčio idėja nėra nauja Europoje – jau yra 15 tokių centrų. Pats sėkmingiausias projektas yra Oresundo.
