Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 05 31 /13:29

Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė

Sekmadienį nuo 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyko Lietuvos Romuvos Krivės įšventimo apeiga. Ją galėjote stebėti tiesiogiai portale 15min.lt.
Vilniaus Gedimino kalne vyko Lietuvos Romuvos Krivės įšventimo apeiga.
Romuvos krivė Inija Trinkūnienė / 15min.lt/Vidmanto Balkūno nuotr.
Temos: 1 Gedimino kalnas

Pernai lapkričio 23 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštu susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos atstovai naująja Lietuvos Romuvos vadove – Krive išrinko Iniją Trinkūnienę.

15min.lt/Vidmanto Balkūno nuotr./Vilniaus Gedimino kalne vyko Lietuvos Romuvos Krivės įšventimo apeiga.
15min.lt/Vidmanto Balkūno nuotr./Vilniaus Gedimino kalne vyko Lietuvos Romuvos Krivės įšventimo apeiga.

Inija Trinkūnienė gimė 1951 10 25 Kelmėje, 1969 metais baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1974 metais Vilniaus Universitete įgijo psichologijos magistro laipsnį. Nuo 1974 metų iki šiol dirba sociologe Mokslų Akademijos Filosofijos ir Sociologijos Institute, nuo 2001 metų – Socialinių tyrimų institute dabar vadinamame Lietuvos socialinių tyrimų centru.

Vytauto Daraškevičiaus nuotr. /Romuvos krivė Inija Trinkūnienė
Vytauto Daraškevičiaus nuotr. /Romuvos krivė Inija Trinkūnienė

I. Trinkūnienė pastarąjį dešimtmetį skyrė – etninės kultūros sklaidos ir raiškos tyrimas. Ta tema yra paskelbta per 60 straipsnių mokslinėje spaudoje, dalyvauta konferencijose ir skaityti pranešimai Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2004 metų iki 2013 metų I. Trinkūnienė buvo Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo ekspertė.

I. Trinkūnienė yra Vilniaus romuvos vaidilė, Lietuvos Romuvos apeiginės folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, pirmojo atkurtos Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno našlė.

Pirmasis atkurtos Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.) į šias garbingas pareigas buvo iškilmingai išvęstas prieš 13 metų – 2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno. Po kelių dienų religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius įžvalgiai įvertino Krivio įšventimo svarbą Lietuvai neišvengiamai žengiant Europos sąjungos jungiamų valstybių glėbin: „Krivio įšventinimas tapo ženklu: atėjo laikas spirtis, išlaikyti save visomis formomis ir visomis įmanomomis priemonėmis. Net ir tokiomis, o gal ir visų pirma tokiomis; Europa tampa neišvengiama, ir tai proga (paskutinė istorijoje) imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, galintį apaugti laisvos ir atkaklios tautos raumenynu“…

Senojo baltų tikėjimo pasekėjams būtinybė atkurti Krivio pareigybę iškilo, kai 1992 metais buvo oficialiai įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendruomenė Romuva ir ėmė kurtis Romuvos bendruomenės visoje Lietuvoje. Tuomet iškilo būtinybė jas suvienyti į bendriją.

2002 m. Vilniuje susirinkę Romuvos bendruomenių atstovai įkūrė Vaidilų Ratą, kuriame buvo nutarta išrinkti Krivį – visos Romuvos vadovą. Juo buvo išrinktas Jonas Trinkūnas. Taip pat buvo nuspręsta, kad romuvų vadovams, išmanantiems papročius, kultūrą ir religiją, o svarbiausia – mokantiems vadovauti apeigoms, bus suteiktas vaidilų vardas. Krivis atstovauja Romuvai kaip dvasinis jos vadovas. Ir vaidiloms, ir Kriviui buvo patikėta rūpintis Romuvos bendruomenių gyvavimu, jų dvasiniu augimu.

Šiemet sukanka jau šimtas dešimt metų nuo to laiko kai vaidila Jonas Gediminas–Beržanskis–Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju. Bemaž 10 metų vyko atkaklus susirašinėjimas su rusų biurokratais ir tik 1915 06 14 d.. J. G. Beržanskis–Klausutis gavo atsakymą, jog iš Rusų Imperijos valdžios pusės nėra jokių kliūčių, kad jis būtų laikomas senovės lietuvių tikėjimo žmogumi.

Tad senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet mini ir senojo lietuvių tikėjimo atgimimo bei tęstinumo 100-ąsias metines.

LIETUVOS ROMUVOS KRIVĖS ĮŠVENTIMO EIGA:

11:00 – Apeigos pradžia prie Ragučio šventvietės akmens (Pilies gatvės
skverelyje prie Paraskevos Piatnicos cerkvės)

11:30 – Eisena į Gedimino kalną

12:00 – Įšventinimo apeiga ant Gedimino kalno

13:00 – Karaliaus Gedimino pagerbimas Katedros aikštėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius