-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2010 07 28

Vilniaus pilių rezervato direkcija: mūsų šauksmų dėl Gedimino kalno problemų valdžia negirdėjo!

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė sako, kad direkcijos šauksmų dėl Gedimino kalno problemų šalies valdžia iki šiol negirdėjo.
Keltuvas
Keltuvas / „15 minučių“ nuotr.

„Mes šaukėme “SOS„, bet mūsų balsas nebuvo girdimas (...). Buvo dar mums įsikūrus fejerverkai leidžiami nuo Gedimino kalno, mes juos uždraudėme – buvo labai didelis nepasitenkinimas. Mes visą laiką šaukiame tą “SOS„, yra labai daug raštų“, – trečiadienį žurnalistams sakė A.Kasperavičienė.

„Mes skiriame šitam klausimui dėmesio pagal mūsų pajėgumus nemažai, informavome apie būklę 2005 metais, kai tik buvome įsteigti. Vykdome pastovias šio kalbo stebėsenas, fiksuojame būklę, bendradarbiaujame su Lietuvos geologijos tarnyba, renkame visus archyvinius duomenis apie kalno tyrimus “, – tikino ji.

Anot A.Kasperavičienės, buvo parengtas kalno tvirtino velėna projektas, bet jam lėšų negauta.
Trečiadienį kalną aplankęs naujas kultūros ministras Arūnas Gelūnas sakė svarstąs galimybę iškelti klausimą dėl žemyn slenkančio Gedimino kalno Vyriausybėje. Anot A.Kasperavičienės, atėjus naujam ministrui, „jaučiami nauji postūmiai“.

Pilių rezervato direkcijos vadovės teigimu, smėlingas Gedimino kalnas – eroduojantis, taip pat pasitaiko nuošliaužų nuo gretimų kalvų. Sostinės senamiesčio kalvas ji palygino su Kuršių nerijos kopomis ir pavadino „gyvu“, besiformuojančiu reljefu.

„Nuošliaužos yra ne tik šiame kalne, taip pat ir Trijų kryžių, Bekešo kalne. (...) Virš Nyderlandų ambasadoriaus rezidencijos formuojasi nuošliauža – irgi yra grėsmė, kelis kartus šitas kalnas buvo nuslinkęs“, – kalbėjo ji.

„Čia toks pat kultūrinis kraštovaizdis kaip ir Kuršių nerija. Ten kopos yra judančios, slenkančios, gyvos, ir šitas reljefas yra gyvas“, – kalbėjo A.Kasperavičienė.

Pasak jos, šiuo metu reikia „teorinio pagrindo“ kalno tvirtinimui ir kompleksinių tyrimų.

„Tyrimai pabirūs, nėra kompleksinių tyrimų. Kompleksiniai tyrimai – ir kalno, ir augmenijos, ir vandenų būklė, įvairios istorinės deformacijos. Čia turėtų būti labai rimta darbo grupė, mes jau dalį tos medžiagos esame apibendrinę. Dar reikia kviestis specialistus, sudaryti darbo grupę ir toliau dirbti šia kryptimi“, – kalbėjo direkcijos vadovė. Tyrimai pabirūs, nėra kompleksinių tyrimų. Kompleksiniai tyrimai – ir kalno, ir augmenijos, ir vandenų būklė, įvairios istorinės deformacijos.

„Visų pirma čia turi būti padarytas teorinis pagrindas kalno tvirtinimui. Vienas dalykas yra stabiliai sutvirtinti, tai yra problematiška. Jeigu mes įrengtume pastovią stebėjimo sistemą, matytume, kur yra pavojus, ir tada spręstume, kaip išvengti tų griūčių ir nuošliaužų“, – tikino ji.
Anot A.Kasperavičienės, sunku pasakyti, kiek lėšų gali prireikti kalno tvirtinimui. Jos žodžiais, turėtų būti atsakingai parinkta tvirtinimo metodika, kad darbai dar labiau nepakenktų kalvai. Tam esą gali prireikti ir užsienio ekspertų patirties.

Paskutinį kartą kalnas tvirtintas prieš 14 metų, tvarkant Aukštutinę pilį.

Į kalną sugręžta daugiau kaip 100 polių, tačiau neaišku, ar jie dar labiau nepakenkė.

„Buvo tyrimai atliekami, gręžiami poliai. Yra sugręžta daugiau kaip 100 polių, ir mes negalime pasakyti, ar tie gręžiniai irgi dabar nekenkia, nes netgi tyrimai, kurie yra ardomieji, gali kalnui pakenkti. Taip pat gali pakenkti visa aplinka, vibracijos, kažkokios vykstančios statybos, pavyzdžiui, Mindaugo tiltas kai buvo statomas“, – aiškino A.Kasperavičienė. 
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius