Naujoji Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė interviu BNS sakė, kad jos šalis neatsisako planų įstoti į ES ir NATO, ir atmetė kaltinimus, esą naujoji valdžia dėl politinių motyvų persekioja politinius oponentus.
Gruzija – kaip ir Armėnija bei Moldova – tikisi iki lapkričio viršūnių susitikimo parafuoti asociacijos su ES sutartį, kuri apima ir susitarimą dėl laisvos prekybos.
„Tai Gruzijos bendradarbiavimą su ES perkels į aukštesnį ir kokybiškesnį lygį. Bus daugiau bendros darbotvarkės ir daugiau ekonominių ryšių, išaugs eksportas ir importas“, – interviu sakė diplomatė, liepą pradėjusi vadovauti Gruzijos atstovybei Vilniuje.
„Viršūnių susitikimas gali būti istorinis ir negrįžtamai patvirtinantis Rytų partnerystės šalių europietizaciją“, – sakė Kh.Salukvadzė.
Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos lyderių susitikimas su ES šalių ir institucijų vadovais Vilniuje rengiamas dėl to, kad šių metų antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkauja ES Tarybai.
Rytų partnerystės programa siekiama paskatinti glaudesnius ES ryšius su šiomis posovietinėmis šalimis, tačiau narystės perspektyva joms turbūt nebus pasiūlyta.
Ambasadorės teigimu, Gruzija tokio tikslo neatsisako, bet supranta, jog greitai į ES klubą neįstos: „Neturime lūkesčių tapti ES nare trumpuoju ar net vidutiniu laikotarpiu“.
„Gruzija laiko save Europos valstybe. Tai žmonių pasirinkimas, ir jis nesikeis“, – sakė ambasadorė.
Diplomatė patikino, kad Gruzija ir toliau sieks narystės NATO ir palaikys glaudžius santykius su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau tuo pat metu sieks normalizuoti ryšius su Rusija.
„Užsienio politikos ramsčiai – JAV, ES ir NATO – nesikeičia, bet Gruzijos užsienio politikoje atsirado naujas komponentas – siekis normalizuoti santykius su Rusijos Federacija, žinoma, neperžengiant raudonos linijos – Gruzijos suverenumo ir teritorinio vientisumo“, – teigė ji.
Gruzijos ryšiai su Rusija buvo nutraukti po po 2008 metų karo, kurį kaimynės kariavo dėl dviejų nuo Gruzijos atsiskyrusių provincijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos.
Tbilisis šių teritorijų nebekontroliuoja, o Maskva jas pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Gruzija ir visa tarptautinė bendrija, išskyrus kelias šalis, Pietų Osetiją ir Abchaziją laiko okupuotomis teritorijomis.
Kritikai teigia, kad Gruzijai dar reikia įvykdyti daug reformų įtvirtinant Europos vertybes. Po spalį vykusių rinkimų į valdžią atėjusi milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio vyriausybė sulaukė priekaištų iš Vakarų dėl aukštų buvusios vyriausybės pareigūnų areštų.
Kh.Salukvadzė kategoriškai atmetė kaltinimus esą Gruzija vykdo „selektyvų teisingumą“ – pasak jos, buvusių aukštų pareigūnų teisinis persekiojimas liudija apie teisėsaugos savarankiškumą.
„Naujoji vyriausybė nebeleidžia vyriausybės pareigūnų nebaudžiamumo. Selektyvus teisingumas neturi nieko bendro su Gruzijos teisingumo sistema. Priešingai, teisėsauga tapo labiau nepriklausoma“, – sakė ambasadorė.
Ji patikino, kad Gruzijos valdžia skaidriai organizuos prezidento rinkimus spalio mėnesį. Pasak Kh.Salukvadzės, ir naujasis prezidentas, ir premjeras B.Ivanišvilis turėtų atvykti į viršūnių susitikimą lapkritį.
