TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniečiai nori saugaus ir draugiško miesto

Dangoraižiai dešiniajame Neries krante – sėkmingai įgyvendintas 2002–2010 metų strateginio plano projektas.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Dangoraižiai dešiniajame Neries krante – sėkmingai įgyvendintas 2002–2010 metų strateginio plano projektas.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Vilniaus miestas nuo kitų metų turės naują strateginį planą. Anot miesto vadovų, 2002–2010 metų strateginis planas buvo labiau orientuotas į infrastruktūros plėtrą, naujoji 2010–2020 metų vizija – į žmonių poreikius.

Plano rengėjai teigė, kad į miesto plėtrą bandyta pažvelgti miestiečių akimis, todėl buvo atlikta daugiau nei tūkstančio vilniečių apklausa, kokį miestą po kelerių metų mato jie patys.

Būsimojo miesto vizija – Vilnius kaip draugiškas, jaukus, pokyčiams ir naujovėms atviras miestas, puoselėjantis savo tradicijas ir kultūrą, skatinantis nuolatinę pažangą ir tobulėjimą. Strateginio plano rengėjų teigimu, norint to pasiekti, reikia suderinti tris sudedamąsias dalis: būtina laiminga visuomenė, tvari ekonomika ir harmoninga aplinka. To ir bus siekiama, įgyvendinant naująjį 2010–2020 metų strateginį planą.

2002–2010 metų strateginis planas buvo labiau orientuotas į miesto plėtrą, kurią Vilniaus meras Vilius Navickas vadina „kietąja“ – atsirado Konstitucijos prospektas, dešiniajame Neries krante įsikūrė modernus verslo ir administracijos kvartalas, išdygo naujų prekybos centrų, dangoraižių. „Veržlų statybų laikmetį pakeitė 2008–2009 metų sunkmetis, kai strateginį planą teko pakoreguoti ir pereiti prie išgyvenimo strategijos. Tačiau miestas turi turėti viziją, kad žinotume, kur einame“, – teigė Vilniaus meras.

Pagal 2002–2010 metų strateginį planą, Vilnius turėjo tapti moderniausiu Vidurio ir Rytų Europos miestu, verslo, mokslo ir kultūros centru. To pasiekti nepavyko, o ir pati miesto plėtra sulaukė ne tik pritarimo, bet ir kritikos.

Neišvengta klaidų

Anot VGTU Urbanistikos katedros vedėjo Sigito Čereškevičiaus, miesto pokyčius jis vertintų teigiamai, tačiau neišvengta ir klaidų. „Daugiausia jų padaryta dėl to, kad pagrindinius sprendimus priiminėjo politikai ir verslininkai, o ne architektūros ir kitų sričių specialistai. Politikai turėtų sukurti strategiją, apsispręsti dėl finansavimo, tačiau pastatų vietą, aukštį ir kitus specifinius dalykus turėtų lemti specialistai. Vilniuje neretai to nebuvo paisoma“, – teigė S.Čereškevičius.

Neigiamai Urbanistikos katedros vadovas vertina kai kuriuos aukštuminius pastatus. „Dešiniajame Neries krante išdygę dangoraižiai yra tinkamoje vietoje. Tačiau turime ir kitokių pavyzdžių, tarkim, verslo centras Geležinio Vilko gatvėje netoli Pedagoginio universiteto, kuris, leidžiantis nuo Šeškinės kalno, „pjauna“ Vilniaus senamiesčio panoramą pusiau. Taip pat ne vietoje pastatyti ir „Vilniaus vartai“, per aukštas išdygo ir dangoraižis Savanorių prospekto pradžioje. Jis turėjo būti bent 5–6 aukštais žemesni, nes dabar matome per didelį kontrastą tarp jo ir kitų aplinkui esančių statinių“, – savo pastebėjimus išsakė S.Čereškevičius.

Kaip esminį pokytį tarp senojo ir naujojo strateginių planų, rengėjai įvardija būtent perėjimą nuo technokratinio požiūrio, statybų plėtros prie žmogaus, gyvenančio mieste. „Pagrindinė vizijos mintis iliustruojama trimis pagrindiniais komponentais: laiminga visuomenė, tvari ekonomika, harmoninga aplinka. Norint subalansuoti šiuos dalykus, reikia daug dirbti, bet ji labiausia atspindi gyventojų pageidavimus“, – teigė vienas iš strateginio plano rengėjų, UAB „SAVVIN“ direktorius Arvydas Saročka.

Miestiečiams rūpi susisiekimas ir saugumas

Kuriant naująjį strateginį planą, daug dėmesio skirta miestiečių nuomonei. Tam buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kokį miestą po 10 metų įsivaizduoja paprasti vilniečiai. Anot UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, kuri ir koordinavo vilniečių apklausą, partnerio Dariaus Dulskio, patraukliausia vilniečiams yra vizija, kad po 10 metų Vilnius būtų mūsų visų namai – bendruomeniškas, draugiškų gyventojų miestas. „Kur kas mažiau vilniečių paminėjo, kad jiems svarbu, jog Vilnius būtų politikos, verslo ar pramogų centras“, – teigė D.Dulskis.

Apklausiant gyventojus taip pat domėtasi, kuo jie norėtų pasigirti po 10 metų Vilniaus svečiams. Anot D.Dulskio, nors klausimas formuluotas apie ateitį, tačiau galima spėti, kad tie patys dalykai svarbūs vilniečiams ir šiandien. „Architektūra ir paveldas, tvarkingas miestas, kultūra ir pramogos, žaliasis miestas, modernus gerovės miestas. Tai yra tie dalykai, kurie formuoja tradicijas šiandien bei turėtų išlikti aktualūs ir ateityje“, – įsitikinęs D.Dulskis.

Kaip svarbiausius investicinius projektus vilniečiai išskiria švietimo įstaigų renovaciją, aplinkkelių statybą bei efektyvesnės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos parengimą. Iš nematerialiųjų projektų vilniečiams svarbiausia yra saugios gyvenamosios aplinkos užtikrinimas bei miesto tvarkymas ir valdymas.

Paklausti, kokias problemas spręstų pirmiausia, tapę Vilniaus meru, vilniečiai buvo taip pat vieningi. Jų manymu, reikia pagerinti susisiekimą, kurti naujas darbo vietas ir tvarkyti miestą.

Vilniečių apklausa remiamasi kuriant būsimą strateginį Vilniaus planą. Kol kas šis dokumentas dar tik rengiamas, po kelių savaičių tikimasi jį pateikti svarstyti visuomenei, o rudenį planą jau turėtų tvirtinti miesto taryba. Tačiau net ir patvirtinus planą, jį bus galima koreguoti, atsižvelgiant į besikeičiančius miesto ir miestiečių poreikius.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Vilnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min