Sostinės šilumininkai siūlo mieste taikyti 17,3 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) šilumos energijos kainą, neskaičiuojant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Toks tarifas nustatytas remiantis šių metų liepos mėnesio gamtinių dujų kainomis. Ši kaina, lyginant su dabar galiojančia 22,56 ct/kWh, sumažėtų 23 proc. Pridėjus nuo 5 iki 9 proc. išaugusį PVM šildymui, šilumos kilovatvalandė Vilniuje spalį galėtų kainuoti 18,86 cento. Reali kaina vartotojams sumažėtų 20,4 proc.
Galutinį sprendimą dar šį mėnesį priims VKEKK. Anot jos pirmininko Virgilijaus Poderio, „Vilniaus energijos“ numatomas tarifo mažėjimas yra realus, nors skaičius komisija dar tikrins.
Šilumos kainą paprastai sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis yra šilumos tiekėjų sąnaudos, kurios šiuo metu siekia 4,81 ct/kWh. Kintamoji dalis priklauso nuo kuro, didžiąja dalimi – gamtinių dujų, kainos. Tačiau Vilniuje įtraukiamas ir trečias dėmuo – anksčiau patirtų nuostolių kompensavimas. Skola esą susidarė dėl ankstesnės miesto valdžios, vadovaujamos mero Juozo Imbraso, pernai laiku neperskaičiuotos šilumos kainos, kai smarkiai brango dujos. Šilumos tarifas buvo žymiai mažesnis už savikainą, todėl „Vilniaus energija“ pritrūko lėšų būtiniausioms sąnaudoms ir pinigų skolinosi iš bankų. „Jeigu šilumos kaina praėjusiais metais būtų buvusi laiku padidinta, šiandien ji mažėtų iki 15,96 ct/kWh be PVM“, - tikino bendrovės komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Abejonių sukėlė nuostolių kompensavimas
Bendrovės prarasta suma esą siekia 125 mln. litų. Pagal įstatymą numatytas maksimalus šilumininkų nuostolių kompensavimo terminas yra 2 metai. Tačiau „Vilniaus energija“ siūlo laikotarpį pratęsti iki 4 metų. Bendrovė tikina, kad palūkanų už ilgiau truksiantį nuostolių grąžinimą kompensuoti nereikalaus. Tačiau įstatymo reikalavimų nesilaikymas gali sukelti teisinių problemų.
„Įstatymų privalu laikytis. Kita vertus, jeigu nesilaikoma įstatymo, teisininkai gilinasi į įstatymų leidėjų tikslus. Šia įstatymo norma siekiama apsaugoti šilumos tiekimo įmones nuo politinės intervencijos. Jeigu „Vilniaus Energija“ pati tos apsaugos atsisako ir jeigu papildomų kaštų dėl to vartotojui nekyla, lyg ir nelieka nuskriaustųjų“, – svarstė VKEKK pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis . R.Germanas teigė, kad „Vilniaus energija“ konsultavosi su teisininkais ir dėl jau minėtų priežasčių problemų neturėtų kilti. VKEKK duomenimis, jei vilniečiai turėtų padengti šilumininkų nuostolius per 2 metus, šilumos kaina su PVM siektų 20,22 cento už kWh.
Tačiau „Vilniaus energijos“ siekis kompensuoti patirtus nuostolius vakar sukėlė tarybos opozicijos pasipiktinimą. Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos seniūnas Gediminas Rudžionis spėjo, kad „Vilniaus energijos“ suskaičiuoti 125 mln. litų greičiausiai yra ne bendrovės patirti nuostoliai, o negautas pelnas, kurį ji nori susigrąžinti gyventojų sąskaita.
Klausimą sostinės tarybai pristatęs savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas atrėmė, kad VKEKK tikrino nuostolių atgavimo planą ir jam neprieštaravo.
Pagal nuo liepos įsigaliojusią naują skaičiavimo tvarką, priklausomai nuo kuro kainų šilumos tarifas gali būti perskaičiuojamas kas mėnesį. Anot V.Poderio, artimiausius keletą mėnesių dujų ir mazuto kainos neturėtų šokinėti, todėl šilumos kaina išliks stabili.
