Pirmadienio popietę Pilaitės mikrorajone, Karaliaučiaus gatvėje, buvo įteikti raktai bei buto dokumentai 5-iems naujiems socialinio būsto savininkams bei vienai tremtinei, grįžusiai iš Irkutsko srities. 13-asis daugiabutis – naujausias, kurį savivaldybė pastatė iš 2008-aisiais jai skirtų valstybės lėšų.
„Čia paskutinis savivaldybės pastatytas socialinis namas. Šiemet naujų statybų nepradėsime, nes nors 2009-iesiems iš valstybės biudžeto buvo numatyta socialiniams būstams statyti 13 mln. Lt, dėl sunkios ekonominės situacijos jie nebuvo skirti. Kiek iš valstybės gausime kitiems metams, prognozuoti sunku“, – pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Jolanta Sičiūnienė.
Vilniaus miesto mero pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas priminė, jog tai antras savivaldybės apgyvendinamas naujos statybos socialinis daugiabutis. „Pavasarį buvo apgyvendinta 80 butų, dabar 40 ir dar senų laisvų butų apie 20 yra“, – sakė S.Šriūbėnas.
Nevienodos sąlygos
Šiuo metu Karaliaučiaus gatvės 13-ame daugiabutyje išdalyta 15 butų. Likę 25 butai bus atiduoti artimiausiu metu, kai savivaldybė nuspręs, kam jie turi būti skirti. Anot J.Sičiūnienės, iš visų 40-ies butų 12-a bus skirti tremtiniams, 28 – socialiai remtinoms šeimoms. Tremtiniams butas perduodamas su nuosavybės teise, todėl jie su butu gali daryti viską, ką nori, nors ir parduoti.
Tuo metu socialiniai butai yra išnuomojami. Šiais metais pasikeitė nuomos ploto skaičiavimo formulė, todėl socialinių būstų nuoma pabrango. Anksčiau šeimos už kvadratinį metrą mokėdavo 1,7 Lt, dabar kainos svyruoja nuo 1,7 Lt iki 3,4 Lt. J.Sičiūnienė neslėpė jog dėl padidėjusių kainų savivaldybė sulaukia nemažai skundų, tačiau pastebėjo, jog daugeliui šeimų suteikiamos kompensacijos. „Kiekvienas žmogus, kuris turi teisę į kompensuojamas komunalines paslaugas, taip pat turi teisę kreiptis į mus, į „Vilniaus miesto būstą“, kad mes perskaičiuotume jo gaunamas lėšas ir galbūt taikytume kompensacijas“, – pasakojo J.Sičiūnienė.
Socialiniai būstai yra skiriami mažas pajamas gaunantiems asmenims pagal eilių sąrašus.
Be šio nuomos mokesčio už gyvenamąjį plotą, socialinio būsto gyventojai turi mokėti komunalinius mokesčius.
J.Sičiūnienė teigė, jog pageidaujančių socialinio būsto Vilniuje yra daug. „Socialiniai būstai yra skiriami mažas pajamas gaunantiems asmenims pagal eilių sąrašus. Eilės yra jaunų šeimų, našlaičių, turinčių negalią asmenų, daugiavaikių šeimų, taip pat bendroji eilė bei asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto pagerinimą“, – vardijo J.Sičiūnienė. Jos tvirtinimu, žmonės eilėse dėl socialinio būsto Vilniuje laukia 15–20 metų.
Paklausta, kaip pasikeis socialinių būstų gyventojų sąlygos, kai savivaldybė įvykdys savo planus kitąmet parduoti visą savo turtą, įskaitant ir socialinius būstus, J.Sičiūnienė konkretaus atsakymo neturėjo. „Socialinis būstas yra valstybės nuosavybė, todėl nemanau, kad bus taip greita ir paprasta juos parduoti. Tai yra valstybės turtas, viena iš paramos formų socialiai remtiniems žmonėms. Tačiau, be abejo, tai yra politika, tačiau čia aš norėčiau likti neutrali“, – kalbėjo J.Sičiūnienė.
