Tokios akcijos, kaip 2001 metais, kai Vilniaus gatvėse atsidūrė šimtai oranžinių dviračių, A.Zuokas nebeplanuoja. Vis dėlto mero galvoje vėl sukasi mintis Vilniuje sukurti dviračių nuomos sistemą. Tik už nuomą jau teks mokėti.
Sekama Paryžiaus pavyzdžiu
Kada sistema pradės veikti, kol kas nežinoma, bet, anot A.Zuoko, linkstama įgyvendinti projektą, pristatytą dar 2006 metų žiemą. Ši nuomos sistema būtų panaši į jau veikiančias Paryžiuje, Vienoje, Kopenhagoje. Norint pasivažinėti nuomojamu dviračiu, teks mokėti simbolinį mokestį, o pats dviratis bus su prietaisais nustatančiais buvimo vietą ir kitaip apsaugotas nuo vagysčių bei suniokojimo.
„2006 metų žiemą buvo atliekama apklausa, kurioje dalyvavo apie 10 tūkst. vilniečių. 80 proc. iš jų pasisakė už tokios sistemos įdiegimą“, – teigė A.Zuokas. Tačiau 2007 metais savivaldos rinkimuose A.Zuokui nepasisekė – vietoj jo meru išrinktas Juozas Imbrasas ir per pastaruosius ketverius metus sostinės valdžiai nepavyko nė kiek pasistūmėti įrengiant dviračių nuomos sistemą Vilniuje.
Įgyvendins savivaldybė
A.Zuokas teigia, kad planai skelbti konkursą ir ieškoti privačių investuotojų, kurie imtųsi tokios sistemos įrengimo, buvo visiškai nerealūs ir pasmerkti žlugti. Būtent taip dviračių nuomą Vilniuje ketinta įgyvendinti pernai, tačiau žlugus keliems skelbtiems konkursams prabilta, kad šio projekto greičiausia teks imtis pačiai savivaldybei.
Dabartinis sostinės vadovas taip pat kalba apie tai, kad investuoti į dviračių nuomos punktų įrengimą ir pačių dviračių įsigijimą gali tekti savivaldybei, nebent pavyktų rasti partnerių.
„Investicijas, kurių prireiks, galima gauti dviem būdais. Dažniausiai miestas tai sieja su reklamos galimybėmis, kaip yra Paryžiuje, Vienoje, Kopenhagoje. Sudaroma sutartis, duodama vietos lauko reklamos gamintojams, mainais už tai jie įdiegia dviračių nuomos sistemą. Tai vienas kelių, bet problema tokia, jog Vilniuje nėra tokių reklamos apimčių, kad toks projektas atsipirktų“, – apgailestavo meras.
Paremti galėtų didelės kompanijos
Kitas kelias esą yra galimybė surasti rimtus reklamos davėjus, kurie reklamuojasi ant dviračių ir tokiu būdu padengiama dalis dviračių sistemos įdiegimo kainos, eksploataciniai kaštai. „Dažnai šiuos projektus remia tokios kompanijos kaip NOKIA ar kiti mobiliųjų telefonų gamintojai. Tai jau tarptautiniai žaidėjai, nes vietinės kompanijos“, – aiškino A.Zuokas, pats nevengiantis sėsti ant dviračio ir net filmuoti savo keliones po Vilnių.
Tiesa, kiek tokia sistema galėtų miestui kainuoti, A.Zuokas kol kas negali pasakyti. Esą tai priklausys nuo to, kokius dviračius bus nuspręsta įsigyti, nes jų yra įvairių, kainuojančių nuo 800 iki 1500 eurų. Į vieno dviračio kainą įeina ir infrastruktūros – specialių stovų, išdavimo terminalų – įrengimas. Kada dviračiais galės naudotis vilniečiai ir miesto svečiai, taip pat kol kas nežinoma.
