Prieš tris mėnesius vykusiuose rinkimuose perrinktas F.Petit priklauso centristiniam Demokratiniam judėjimui, kuris įeina į E.Macrono suburtos valdančiosios koalicijos sudėtį.
Nacionalinėje asamblėjoje 61 metų politikas atstovauja užsienyje gyvenantiems prancūzams ir dirba Užsienio reikalų komitete.
Prieš pradėdamas politinę karjerą, jis buvo inžinierius. Darydamas karjerą energetikos įmonėje „Veolia“, F.Petit 2000–2004 metais darbavosi Lietuvoje. Čia jis ėjo technikos direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pareigas.
Vėliau F.Petit persikėlė į Lenkiją, kur gyvena iki šiol.
„Nors esu Prancūzijos parlamento narys, esu iš čia, iš šio regiono“, – pradėdamas pokalbį pabrėžė F.Petit.
Interviu temos
- Prancūzų ir vokiečių strateginis tikslas kare
- Rusų imperializmo perspektyvos
- Taikos modelis Rusijai ir Rytų Europai
- Kodėl prancūzai ragina nepažeminti Rusijos
- Prancūzų įsipareigojimo Baltijos šalims tvirtumas
- Amerikos dėmesio Europai mažėjimas
- Prancūzų ryžtas mirti už Kyjivą
- Kaliningrado klausimo sprendimas
- Dujų krizės įtaka Europai: kaip gali laimėti Putinas
– Ar Vakarų šalys – Prancūzija ir Vokietija – turi aiškų strateginį tikslą, kaip turėtų baigtis karas?
– Taip. Vokietijos ir Prancūzijos strategijos tikslas – išsaugoti Ukrainos teritorinį vientisumą ir sukurti naują aiškią saugumo koncepciją šiame regione.
Bet ne kiekvienas prancūzas aiškiai supranta padėtį ir karo reikšmę. Vasario 24-ąją savo kolegoms Prancūzijos parlamente pasakiau, kad tai ne vien teritorinis karas – tai ir kultūrinis imperializmas.
Pagal savo modelį, mes gyvename drauge su 24 skirtingomis kalbomis, suvienyti įvairovėje ir išlaikydami skirtingus interesus. O dabar kovojame su kitu modeliu, pagal kurį „aš esu viršininkas, jei tu kalbi mano kalba“. Todėl tai ne vien Ukrainos karas, tai ir mūsų karas.
Turime padėti Ukrainai neišnykti ir neprarasti teritorijų. Žinoma, tai užtruks labai ilgai. Kartu turime surasti naują saugumo balansą šiame regione.
– Ar Rusija turi būti nugalėta?
– Aš taip neformuluosiu.
Šiuo klausimu turiu istorinį požiūrį. Man atrodo, kad tai, kas vyksta V.Putinui atėjus į valdžią, susiję su tuo, kas vyko prieš šimtmetį nacionalizmo klausimu. Tai susiję su klausimu, ką reiškia būtų rusu.
