Vilniaus miesto savivaldybė džiaugiasi supaprastintos žemės pripirkimo tvarkos duodamais rezultatais. „Pernai per visus metus žemės prisipirkti panoro 140 žmonių. Šiemet supaprastinus tvarką ir nereikalaujant detaliųjų planų vien per ne visą sausio mėnesį sulaukėme 89 prašymų pripirkti žemės“, – pasakojo sostinės meras Vilius Navickas. Anot jo, pernai laisvos valstybinės žemės buvo parduota už 8 mln. Lt, o skaičiuojant pagal dabartinę kainą šiemet planuojama parduoti 10–20 kartų daugiau žemės ir už ją gauti 30–40 mln. Lt.
Nebereikia detaliojo plano
Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią nuo 2010-ųjų norint prisipirkti žemės iki 6 arų, nebereikia pateikti detaliojo plano, užtenka tik žemėtvarkos plano. Anot Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus Artūro Blotnio, dėl paprastesnių reikalavimų anksčiau iki pusantrų metų užtrukdavusi žemės pripirkimo procedūra dabar sutrumpėjo iki kelių mėnesių.
„Gyventojai gali rašyti prašymus arba kreiptis į savivaldybę internetu, telefonais, pildyti specialias formas. Mes, gavę dokumentus, juos išnagrinėjame, parengiame grafinę medžiagą ir išsiunčiame apskrities viršininkui. Jeigu jis pritaria žemės sklypo padidinimui priperkant laisvą valstybinę žemę, turimą grafinę medžiagą vėl išsiunčiame gyventojui. Jis pats užsisako kadastrinius matavimus, o juos atlikęs rezultatus perduoda mums. Pagal matavimus mes parengiame bylas, rengiame savivaldybės administracijos direktoriaus projektą ir tvirtiname prašymą miesto taryboje. Vėliau Apskrities viršininko administracija turi įforminti pirkimo ir pardavimo sutartį“, – procedūrą aiškino A.Blotnys. Jo tvirtinimu, nuo liepos pirmosios, kai bus panaikintos apskritys, sutartys bus įforminamos savivaldybėje.
A.Blotnio skaičiavimais, visame Vilniuje yra 220 hektarų, kuriuos būtų galima parduoti kaip laisvą valstybinę žemę. Miesto plėtros departamento direktorius sakė, jog skaičiuojant pagal šiandienos žemės kainą už šitokį plotą būtų galima gauti 320 mln. Lt. „Be abejonės, tokie pinigai miestą pasiektų tik geriausiu atveju“, – skaičiavimus papildė A.Blotnys.
Gyventojai turės rinktis
Vilniaus miesto savivaldybė dėl galutinių naujos tvarkos patvirtinimų kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kuri turi sudėlioti paskutinius taškus. „Paprašėme ministerijos įvertinti realią gatvių pločių padėtį. Kai kur pagal normatyvus gatvėms ir šalia jų esantiems inžinerijos tinklams buvo numatyta ir 25 metrai pločio, tačiau tiesiant gatves jos buvo nutiestos siauresnės, o likusius žemės sklypus savo poreikiams pradėjo naudoti gyventojai“, – kalbėjo A.Blotnys.
Jo tvirtinimu, jeigu ministerija sumažins gatvių plotį, gyventojams, kurie naudoja valstybinę žemę savo reikmėms, bus primygtinai siūloma išsipirkti žemę arba ją atiduoti valstybei.
„Jeigu valstybinėje žemėje yra koks kampas garažo ar namo priestato, o žmonės nenorės tos žemės išsipirkti, jie bus priversti tą priestatą nugriauti“, – griežtai tvirtino meras V.Navickas. Jo pavaduotojas Stanislovas Šriūbėnas paaiškino, kad tokią kontrolę atliks Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Miesto savivaldybė žada laikytis visų įsipareigojimų valstybei ir užtikrinti, kad priperkant žemę bus apsaugoti valstybiniai miškai, saugomos teritorijos, vandens telkiniai.
