Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 17d. 22:30

Vilniuje už vėtros nulaužtą pušį pensininkas iš valdžios prisiteisė tūkstantinę kompensaciją

Taip atrodė Šalčininkų kapinės pirmadienio rytą
Įvykio liudininko Edgaro S. nuotr. / Asociatyvinė iliustracija: kapinės po vėtros

Jei per vėtrą nuverstas medis suniokojo jūsų turtą, pagrįstai galite tikėtis žalos atlyginimo. Tai įrodė vilnietis Kazimieras Š., laimėjęs ginčus su Vilniaus savivaldybe abiejų instancijų teismuose.

Vos prieš kelerius metus šeimos kapavietei įrengti beveik 15 000 litų išleidęs pensininkas įrodė, kad miesto valdžia atsakinga už želdinius valstybinėje žemėje, juolab jei medžių priežiūrai specialiai samdo bendrovę.

Tiesa, savo pareigų neatlikę biurokratai vargu ar bus konkrečiai išaiškinti ir nubausti, todėl didesnė nei 5 000 litų kompensacija teismus laimėjusiam vilniečiui yra atseikėta iš visų mokesčių mokėtojų pinigų.

Remontui prireikė 4 100 litų

Pirmiausia šis administracinis ginčas buvo nagrinėjmas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Proceso metu paaiškėjo, kad dar 2011 m. vilnietis Kazimieras kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl vėtros nuversto medžio, kuris labai apgadino jo mirusios žmonos kapavietės, esančios Sudervės kapinėse, Vilniuje, tvorelę. Nuvirtusio medžio kamienas (virš 40 cm skersmens), suskaldė kapavietės tvorelės betoninį pagrindą bei marmurines apdailos plokštes.

Medžio šaknys buvo išpuvusios. Advokatą pasitelkęs pensininkas nuo pat pradžių kartojo, kad pagal Želdynų įstatymo 10 straipsnį savivaldybės privalo vykdyti atskirųjų želdynų būklės stebėjimą ir laiku pašalinti tokius medžius. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atsisakymas atlyginti jam materialinę žalą motyvuojant nenugalimos jėgos atsiradimu yra nepagrįstas, nes ji nevykdė Želdynų įstatymo privalomųjų reikalavimų, kadangi išpuvusios medžio šaknys galėjo neatlaikyti ir silpnesnio vėjo gūsio.

Paminklas kapinėse yra naujas, pastatytas 2010 m. rugpjūčio mėn.

Po to, kai kapavietė buvo suniokota, 2011 m. lapkričio mėn 21 d. vilnietis kreipėsi į UAB „Amžinasis akmuo“ dėl kapavietės atstatymo.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pinigai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pinigai

Nuodugniai apžiūrėję kapavietę (suskilusiose vietose buvo nuimtos išorinės apdailos plokštės) bendrovės specialistai nustatė, kad būtina pakeisti ne tik apdailos plokštes, bet ir dėl daugybės įskilimų išardyti senąjį tvorelės betoninį pamatą bei padaryti naują. Pareiškėjas su bendrove sudarė sutartį atstatymo darbams atlikti, kurių vertė pagal sąmatą yra 4 100 litų. Anot pensininko ir jo atstovo, materialinė žala, padaryta dėl Administracijos darbuotojų neveikimo, yra akivaizdi.

Vilnietis teigė, kad gauna 1 100 litų dydžio senatvės pensiją, todėl padarytą žalą laiko didele.

Pareiškėjas teisme nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, 13 straipsnį ir pažymėjo, kad savivaldybė, sudarydama sutartį su UAB „Aketonas“, privalėjo įpareigoti bendrovę vykdyti ir želdinių priežiūros funkcijas, nelaukdama pranešimų apie jau nugriuvusius medžius. Atkreipė dėmesį, kad sutartyje apsiribota tik gyvatvorių, atskirų krūmų grupių priežiūra (vasaros metu) bei darbais įrengiant naujas laidojimo vietas (menkaverčių krūmų, medžių kirtimas, kelmų rovimas).

Ponas Kazimieras teismuose įrodinėjo, kad savivaldybė nesirūpina želdiniais ir tuo pažeidžia Želdynų įstatymą.

Pensininko manymu, atsakovas, 2011 m. rugpjūčio 9 d. gavęs jo pirmąjį skundą, turėjo pakankamai laiko įvertinti nuvirtusio medžio fitosanitarinę būklę, pasitelkdamas kvalifikuotus specialistus (dendrologus), nes iš kapinių pašalinto medžio liekanos (kelmas su šaknimis) buvo ant kapavietės iki pakartotinio kreipimosi elektroniniu paštu 2011 m. rugpjūčio 24 d. dėl medžio liekanų pašalinimo.

Pono Kazimiero manymu, tai rodo, kad savivaldybė nesirūpina želdiniais ir tuo pažeidžia Želdynų įstatymą.

Vilnietis, neturėdamas kitos galimybės įvertinti nuvirtusio medžio būklę, pats kreipėsi į dendrologus. Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila peržiūrėjęs nuotraukas konstatavo, jog 50 proc. vidurinės kamieno dalies ties šaknimis pažeista puvinio, todėl medis tapo neatsparus vėjovartai. Pareiškėjo manymu, remiantis pateiktais motyvais bei įrodymais, yra teisinis pagrindas reikalauti iš savivaldybės atlyginti jam materialinę žalą dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Valdžios požiūris: mes neatsakom už kiekvieną medį!

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savivaldybės atstovai aiškino, jog gyventojas nepateikė jokių įrodymų, kad sąmatoje nurodyti atlikti darbai buvo būtini ir yra susiję su nukritusiu medžiu ant velionės pensininko žmonos kapavietės Sudervės kapinėse. Atsakovo atstovai aiškino, kad nebuvo atlikta objektyvi ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Pažymėjo, kad šios žalos dydis negali būti objektyvus, nes pareiškėjas įrodymų, kurie patvirtintų jo reikalavimus, nepateikė.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vilniaus apygardos administracinis teismas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./VAAT

Maža to, savivaldybės biurokratai nurodė Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį ir teigė, kad Administracijai nėra numatyta bendroji pareiga rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu.

Jie taip pat pažymėjo, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie meteorologines sąlygas nurodyta, jog 2011 m. liepos 21 d. nuo 16.50 val. iki 17.38 val., buvo stebėtas smarkus liūtinis lietus su perkūnija, kilo škvalas, škvalo metu (nuo 16.50 val. iki 17.07 val.) didžiausias vėjo greitis siekė 23 m/s.

Valdžios atstovai darė išvadą, kad tai atitinka nenugalimos jėgos sąlygas: negali ir neįmanoma numatyti, kada ir kurioje vietoje pūs stiprus gūsingas vėjas, galintis nulaužti medį.

Pušis buvo geros būklės?

Atsakovo teigimu, šiuo atveju medis, augęs Sudervės kapinėse, nulūžo dėl kilusio stipraus vėjo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti konkrečius Administracijos neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), kurie būtų lėmę žalos atsiradimą.

Valdininkai ir jų samdyti teisininkai pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai.

Valdžios požiūris: neįmanoma numatyti, kada ir kurioje vietoje pūs stiprus gūsingas vėjas, galintis nulaužti medį.

Be to, pensininkui Kazimierui esą neįrodžius, kad medis nulūžo dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat nesant duomenų, jog medis buvo blogos būklės, biurokratai laikė, kad medis buvo geros būklės ir pats savaime negalėjo nulūžti.

Ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atsakovai pažymėjo, kad, taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, priešingai nei remiantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala.

Verslininkai: kaltų nėra

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aketonas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Verslininkų požiūris ir logika tokia: „Aketonas“ savivaldybės administracijai teikė tik minėtas paslaugas, tačiau neteikė atskirų želdynų (šiuo atveju kapinių teritorijoje esančių medžių) būklės stebėsenos paslaugų. Kadangi bendrovė neteikė ir šiuo metu neteikia želdinių stebėsenos paslaugų, darytina išvada, kad UAB „Aketonas“ nėra atsakingas už galimai pareiškėjo patirtą žalą už netinkamą želdinių priežiūrą.

Tenkino pensininko skundą

Vis dėlto Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu vilniečio Kazimiero ir jam talkinusio advokato skundą tenkino bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 100 litų turtinei žalai atlyginti.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Sudervės kapinėse nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, todėl teismas darė išvadą, kad Administracija atsakinga už minėto medžio priežiūros organizavimą.

Atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje, šiuo atveju Sudervės kapinėse, Vilniuje, esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad kapinėse augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

BFL nuotr./LVAT
BFL nuotr./LVAT

Teisme liudytoju apklaustas biomedicinos mokslų daktaras Audrius Skridaila, įtrauktas į Aplinkos ministerijos rekomenduojamų želdinių būklės ekspertų sąrašą, parodė, jog, vertindamas fotonuotraukas, nustatė, kad nuvirtusio medžio kamienas yra pažeistas grybinės ligos – puvinio, normalaus, t. y. tokio dydžio, tipiškos šaknų sistemos ir nepažeisto puvinio medžio 23 m/s greičio vėjas neišverstų. Teismas darė išvadą, kad Administracija neveikė taip, jog būtų išvengta medžio virtimo ir dėl to sukeltų neigiamų padarinių.

Atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad pats gyventojas nebuvo atidus ir rūpestingas, kadangi iki 2011 m. liepos 21 d. nesikreipė į Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių, kad būtų nukirstas ar nugenėtas medis, augantis šalia jo žmonos kapavietės, teismas laikė nepagrįstais, kadangi ne pareiškėjas, o atsakovas yra įpareigotas užtikrinti, kad želdiniai nekeltų pavojaus Vilniaus mieste.

Turtinės, kaip ir neturtinės, žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Įvertinęs kapavietės įrengimo išlaidas, aplinkybę, kad šiuo atveju dar yra reikalingi sugadintų dalių šalinimo darbai, teismas neturėjo pagrindo abejoti su UAB „Amžinasis akmuo“ sudarytoje sutartyje nurodyta sugadinimų šalinimo, medžiagų ir darbų kaina. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovo tarnautojo neteisėta veika jam padaryta 4100 Lt turtinė žala, tarp šios neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjas turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą.

Nepanoro pripažinti klaidų

Pralošę pirmąjį ginčą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai vis dar nepanoro pripažinti savo klaidų ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT)

Apeliacinis skundas netenkintinas, nutarė LVAT teisėjų kolegija (pirmininkas Romanas Klišauskas, teisėjai Audrius Bakaveckas ir Veslava Ruskan), kurios verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, taip pat pareiškėjui Kazimierui Š. priteistina  1 000 litų teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).

Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Taigi apelianto argumentas, kad teisės normos nenumato atsakovo pareigos rūpintis kiekvienu jo teritorijoje augančiu medžiu, o medžiai yra pertvarkomi tik esant nustatytos formos leidimui, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas ir nepaneigia atsakovo atsakomybės želdinių valdymo srityje.

LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė skunde nurodytą turtinės žalos dydį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min