Vilniuje gyvenantys neįgalieji nusprendė registruoti sostinės architektūros klaidas, kurias būtina taisyti, kad miestas iš kliūčių ruožo taptų patogus ir saugus kiekvienam. Anot Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės Rasos Kavaliauskaitės, lankydamiesi viešuosiuose pastatuose neįgalieji užfiksavo, kad tik apie pusė jų pritaikyti žmonėms su negalia. Į kitus arba iš viso negalima patekti, arba patogu lankytis tik pirmame aukšte.
Vargas su poliklinikomis
„Geriau yra tuose pastatuose, kurie yra nauji, neseniai pastatyti. Juose laikomasi visų reikalavimų. Bet senuose pastatuose situacija labai bloga, pritaikymas neįgaliesiems vyksta per lėtai. Dažniausiai skundžiamasi, kad nėra lėšų“, – apgailestavo R.Kavaliauskaitė.
Neįgalieji fiksavo ne tik tas vietas, kur sunku atvažiuoti vežimėliu, tačiau ir tas, kurias nepatogu pasiekti senyvo amžiaus žmonėms, lankytojams, turintiems negalią, patyrusiems traumas, nešantiems nešulius, keliaujantiems su mažais vaikais.
Ypač nemaloniai nustebino gydymo ir švietimo įstaigos. Nors situacija po truputį keičiasi, į ligonines, poliklinikas vis dar nelengva patekti turint judėjimo sunkumų. Taip pat yra ir su mokyklomis – neįgalūs vaikai neretai priversti mokytis namuose vien dėl to, kad į mokyklas negali patekti.
„Renkamasi paprasčiausią variantą – mokymąsi namuose. O tai pats neefektyviausias mokymas, nevyksta socializacija“, – tvirtino R.Kavaliauskaitė.
Prekybos centrai – svetingesni
Dar viena įstaiga, kurioje negalią turintiems žmonėms itin sunku apsilankyti, yra seniūnijos. R.Kavaliauskaitė teigė nesiliaujanti stebėtis, kad būtent tose įstaigose, kurios labai reikalingos eiliniams žmonėms, tiek daug kliūčių.
Visiškai kitokia situacija su prekybos centrais. Anot R.Kavaliauskaitės, jie gal ir nesiorientuoja į neįgaliųjų poreikius, tačiau stengiasi palengvinti vežimėlyje sėdinčių žmonių gyvenimą.
„Prekybos centrai, ypač didieji, yra „draugiškiausi“ neįgaliesiems. Ten durys iš karto atsidaro, kad tik neštų žmonės daugiau nešulių, prekių. Žinoma, žvelgiant atidžiau, yra problemų – tarpai tarp lentynų per siauri, jos per aukštos, smulkiu šriftu surašyta informacija irgi sudaro tam tikrų problemų, tačiau patekti į parduotuves paprasta“, – pastebėjo R.Kavaliauskaitė.
Namai kaip kalėjimas
Kitaip yra su viešbučiais. R.Kavaliauskaitė pripažino, kad organizuojant didesnį neįgaliųjų renginį, į kurį norima pakviesti bent 20 vežimėliuose sėdinčių užsieniečių, susiduriama su problema – apgyvendinti juos vienoje vietoje būna sunku.
Tačiau didžiausias nepatogumas neįgaliesiems yra Vilniaus daugiabučiai ir gatvės. „Neretai namai neįgaliam žmogui yra savotiškas kalėjimas. O ir išėjus į lauką prasideda kliūtys – šaligatviai, borteliai. Mums kartais sako, kad kam ką nors keisti, jeigu neįgaliųjų nėra. Tačiau kaip mes galime pasirodyti, kai sąlygos tokios? Tai gali padaryti tik didvyriai“, – kalbėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovė.
Projektas, kurio metu ketinama fiksuoti nepatogumus neįgaliesiems, bus vykdomas toliau.
