Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 14d. 11:15

Vilnius pasitikrino atsparumą išpuoliams – iš klaidų bus mokomasi

Povilas Poderskis
15min nuotr. / Pratybų akimirka

Pratybos „Gedimino legionas“, sekmadienio rytą vykusios sostinės Geležinio Vilko gatvės tunelyje ir jo prieigose, baigėsi. Ar Vilniaus miesto tarnybos geba atskirti galimus incidentus, analizuoti jų kilmę ir, svarbiausia, užkirsti jiems kelią?

Iš viso pratybose dalyvavo daugiau kaip 130 žmonių, apie 40 įvairių tarnybų.

Po pratybų Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko spaudos konferencija, kurioje aptarti pirminiai pratybų rezultatai: kaip miesto įmonės pasiruošusios kritiniais atvejais pačios spręsti stresines situacijas ir kibernetinio saugumo grėsmes, kaip operatyviai ir sklandžiai pavyko koordinuoti tarpusavio veiksmus, pasitelkti kitų tarnybų ir gelbėtojų pagalbą, apsikeisti duomenimis, pritaikyti visas įmanomas technologijas problemoms spręsti.

Visi pratybų rezultatai bus pristatyti ir plačiau aptarti liepos 23 dieną tarybos posėdžių salėje. Tačiau pirmąsias išvadas P.Poderskis apibendrino dar sekmadienį, iškart po pratybų pabaigos.

„Tokio pobūdžio pratybos didina mūsų miesto atsparumą ir tarnybų susiklausymą ir bendradarbiavimą, kad galėtume efektyviau, lanksčiau veikti ir tinkamai reaguoti į grėsmes“, – konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Ruošis grėsmėms iš Astravo

Nors Vilniuje didelių grėsmių paprastai nekyla, čia nėra uraganų ar žemės drebėjimų, tačiau, P.Poderskio teigimu, turime žvelgti į priekį ir ruoštis Astravo galimai grėsmei, kad galėtume tinkamai reaguoti.

Išmokome daug pamokų ir turėtume pasidaryti išvadas.

„Pradedame nuo mažos apimties pratybų, šiandien buvo labiau tikro testo testas, išmokome daug pamokų ir turėtume pasidaryti išvadas, kad augintume visų organizacijų, miesto ir jo gyventojų brandos lygį“, – sakė P.Poderskis.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė

Anot jo, visos IT sistemos, kurias naudoja Vilnius, buvo panaudotos testo apimtyje.

„Kibernetinė ataka susidėjo iš kelių dalių. Visų pirma buvo bandoma įsilaužti į savivaldybę, buvo dingęs internetas, buvo pasiųsti netikri pranešimai, buvo skleidžiama daug dezinformacijos, kur tiek „Susisiekimo paslaugos“, tiek „Grindos“ avarinė tarnyba sulaukė daug skambučių ir pranešimų į elektronines sistemas.

Daug sprendimų reikėjo priimti tiesiog vietoje, nesivadovaujant instruktažais.

Pavyzdžiui, gavome pranešimą, kad vyksta riaušės prie Seimo, todėl pakėlėme droną, pasižiūrėjome, ar tikrai tai vyksta. Tai – tik vienas iš pavyzdžių, kai reikėjo pasitelkti vienokias ar kitokias priemones, kad viską patikrintume. Buvo iššūkis viską sukoordinuoti, turėjome ir privačių partnerių pagalbą iš dronų kompanijų“, – aiškino P.Poderskis.

Sprendimus priėmė čia ir dabar

P.Poderskio vertinimu, tarnyboms sekėsi neblogai, operacijų valdymo štabo darbas vyko sklandžiai, nors buvo situacijų, kur ne visos procedūros buvo aiškios: „Ir jei būtume darę viską pagal instrukcijas, tai viskas įvyktų pirmadienį. Todėl daug sprendimų reikėjo priimti tiesiog vietoje, nesivadovaujant instruktažais.“

Viktorijos Savickos nuotr./Pratybų akimirka
Viktorijos Savickos nuotr./Pratybų akimirka

Administracijos direktoriaus teigimu, miesto atsparumą būtina auginti įvairiomis kryptimis, atsparumas galima nelaimei Astrave yra didelė siekiamybė: „Bet negalime pradėti treniruotis nuo to, todėl tenka pradėti nuo tunelio uždarymo. Kai ten išmokstame pamokų ir nuosekliai auginame brandos lygį, būsime pasirengę ir kitiems iššūkiams.“

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Povilas Poderskis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Povilas Poderskis

Pasak P.Poderskio, dar vienos pratybos turėtų vykti rudenį, vėliau – žiemą.

„Geresnis susiklausymas tarp avarinių tarnybų, dalinimasis duomenimis, glaudesnis bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais – visa tai turime stiprinti ir stiprinsime“, – užtikrino.

Identifikavo nedideles problemas

Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas tikino mielai prisijungęs prie pratybų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Viktoras Grabauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Viktoras Grabauskas

„Gavome pranešimą, kad ginkluoti asmenys neleidžia „Grindos“ atstovams patekti į siurblinę. Buvo proga pasitikrinti, kaip mūsų budinti karinė grupė reaguoja, per kiek laiko atvyksta į įvykio vietą. Mūsų užduotis buvo sulaikyti teroristus gyvus, nes nežinojome, kodėl jie tą siurblinę užėmė. Stengėmės nenukauti ir tai buvo padaryta. Be to, imitavome mūsų pareigūno sužeidimą, kad pasitikrintume sąveiką su greitosios pagalbos darbuotojais, kaip veikia mūsų paramedikai“, – pasakojo V.Grabauskas.

Imitavome mūsų pareigūno sužeidimą, kad pasitikrintume sąveiką su greitosios pagalbos darbuotojais.

Jo įsitikinimu, kiekvienos pratybos yra labai svarbios, nes kiekvieną kartą pasidarai išvadas, kas gerai, o kas blogai: „Pamatėme, kur yra tam tikrų nedidelių problemų.“

Viktorijos Savickos nuotr./Pratybų akimirka
Viktorijos Savickos nuotr./Pratybų akimirka

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ yra palyginti neblogai aprūpinta transportu ir ginkluote, be to, gali prašyti pagalbos pasieniečių, kad panaudotų sraigtasparnį: „Esame neblogai pasirengę.“

Nežinome, ko gali reikėti, todėl reikia visko

Pratybų „Gedimino legionas“ savanorė Aistė Kesminaitė-Jankauskienė pasakojo, kad pratybose dalyvavo daugiau nei 60 savanorių.

Jie buvo padalyti į penkias komandas, pagrindinė komanda dirbo su hibridinio karo scenarijumi, be to, buvo IT analitikų, dronų komandos, melagingų pranešimų analizės ir informacijos komanda: „Pastarajai priklausiau ir aš. Tai yra žmonės, kurie būna įvykio vietoje ir savo kojomis gali nubėgti patikrinti tam tikrus pranešimus.“

Gedimino legiono idėja, pasak A.Kesminaitės-Jankauskienės, ta, kad galime turėti saugų miestą tik tada, kai miesto apsaugoje dalyvauja ir gyventojai.

„Kuo daugiau žmonių – tuo geriau. Gali būti panaudota viskas, ką žmogus moka.

„Vien savivaldybės įmonių darbuotojai ir organizacijų pareigūnai fiziškai neturi galimybių patikrinti visų hibridinio karo pranešimų, jei jų per valandą sugeneruojama po 500. O savanoriai gali net neišėję iš namų patikrinti informaciją, kuri yra svarbi“, – neabejoja savanorė.

Viktorijos Savickos nuotr./Pratybų akimirka
Viktorijos Savickos nuotr./Pratybų akimirka

Gedimino legiono savanorių gretos, jos įsitikinimu, plėsis. Savanorių sąraše turėtų atsidurti įvairių sugebėjimų žmonės: retas kalbas – japonų ar kinų – mokantys, aukštalipiai, medikai, narai, branduolinės fizikos ekspertų ir t.t.

Viktorijos Savickos nuotr./Pratybų akimirka
Viktorijos Savickos nuotr./Pratybų akimirka

„Kuo daugiau žmonių – tuo geriau. Gali būti panaudota viskas, ką žmogus moka. Juk miestą gali ištikti nebūtinai potvynis, gali kilti gaisras, elementari hibridinė ataka iš Rusijos, panaudotas cheminis ginklas. Mes nežinome, ko gali reikėti, todėl mums reikia visko“, – pažymėjo A.Kesminaitė-Jankauskienė.

Liepos 14-ąją Vilnius patyrė tikrą „veiksmo sekmadienį“: liūtis, sutrikęs eismas, pilno vaikų autobuso gelbėjimo operacija, išsilieję teršalai ir net hibridinė ataka – su tokiais iššūkiais dorojosi miesto įmonės ir tarnybos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:33
01:01
04:51

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min