Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vis daugiau vaikų įvaikinama užsieniečių

Žaislai
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Žaislai
Šaltinis: 15min
0
A A

Į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vis dažniau dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvos Respublikos piliečių ar mišrios šeimos, gyvenančios JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Gyvenantiems užsienyje lietuviams ir lietuvių kilmės užsieniečiams įvaikinimo procesas gerokai trumpesnis nei kitiems užsieniečiams, nes jie turi pirmumo teisę tarp kitų valstybių piliečių, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Paprastai užsieniečiai, pageidaujantys įvaikinti ikimokyklinio amžiaus vaiką, mažylio pasiūlymo laukia 3,5–4 metus, o Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės šeimos šio pasiūlymo gali sulaukti per 1–1,5 metų. Tokiu būdu tėvų paliktiems vaikams sudaroma galimybė kuo greičiau patekti į jiems žinomą kalbinę aplinką, išsaugoti tautinį identitetą, kalbą ir kultūrą.

Dėl įvaikinimo mūsų šalyje nuolat užsienyje gyvenantys lietuviai turi kreiptis ne į Lietuvos, o į tos valstybės, kurioje jie gyvena, kompetentingą instituciją, kuri įvertins šeimą, patikrins, ar ji atitinka šalies įvaikintojams keliamus reikalavimus, išduos leidimą įvaikinti ir vėliau teiks paslaugas po įvaikinimo. Taigi šiuo atveju tik nuolatinė gyvenamoji vieta, o ne pilietybė apsprendžia tai, kad lietuviams, norintiems įvaikinti vaiką iš Lietuvos, taikoma tarptautinė įvaikinimo procedūra – dokumentai tvarkomi ten, kur gyvenama, po to jie persiunčiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bei galutinį sprendimą dėl įvaikinimo priima Vilniaus apygardos teismas.

Ketinanti įvaikinti mišri šeima, gyvenanti Lietuvoje, įvertinama taip pat kaip ir kitos lietuvių šeimos. Tik vienas iš sutuoktinių, užsienio pilietis, dar turi pateikti kai kuriuos papildomus dokumentus iš savo kilmės šalies.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojos Simonos Bronušienės, kaip rodo tarnybos gaunamos ataskaitos po įvaikinimo apie vaikų naują gyvenimą svetur, ne tik lietuvių šeimų, bet ir dažnai užsieniečių įvaikintus mažuosius sieja ryšys su Lietuva. Vaikų praeitis ir kilmė neslepiama, nes, tėvų įsitikinimu, tai padeda įvaikiams geriau save pažinti, ugdo pagarbą sau ir pasitikėjimą. Vaikai dažnai kalbasi su tėvais apie gimtinę, gimimo vietą, gyvenimą Lietuvoje, kartais jie prašo broliuko ar sesutės iš šios šalies. Kaip teigia S. Bronušienė, įvaikiai nuolat susirašinėja, bendrauja telefonu su likusiais gimtinėje giminaičiais, draugais iš vaikų namų, buvusiais globėjais. Su jais susitinkama įvaikinusių šeimų atostogų Lietuvoje metu. Mažieji lanko šeštadienines lietuviškas mokyklas arba lietuvių kalbos pamokas.

Pernai užsieniečiai įvaikino 108 vaikus iš Lietuvos. Iš 73 įvaikinusių šeimų 7 šeimos buvo Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečių šeimos. 2 užsienyje gyvenančios lietuvių šeimos įvaikino 3 vaikus iš Lietuvos. 5 lietuvių kilmės šeimos, gyvenančios JAV, įvaikino 6 vaikus iš Lietuvos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Vaikas
Parašykite atsiliepimą apie 15min