Asociacijos nariai didžiuosiuose Lietuvos miestuose pradėjo piliečių parašų rinkimo akciją. Galimybę pasirašyti jau turėjo Šiaulių ir Klaipėdos gyventojai. Kitą savaitę savo valią išreikšti galės vilniečiai, o balandžio pradžioje Lietuvos banko valdybos pirmininkui Reinoldijui Šarkinui bus įteikti reikalavimai su piliečių parašais.
Pasak asociacijos valdybos pirmininko Tomo Sarnačinsko, jie ragina piliečius reikalauti sulyginti tarpbankinių palūkanų normas, kad paskolų litais palūkanos prilygtų palūkanoms eurais. Europos centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc., paskolas eurais paėmę piliečiai laimėjo. Paskolas litais gavusieji tvirtina neišgalintys mokėti itin išaugusių palūkanų.
„Šiuo metu litas yra susietas su euru, tačiau palūkanų normos eurais ir litais skiriasi beveik 5 kartus. Mes reikalaujame, kad būtų sulygintos palūkanų normos VILIBOR su EURIBOR. Taip pat prašome atlikti viešą auditą dėl galimų kartelinių susitarimų tarp šalies komercinių bankų“, – aiškino T.Sarnačinskas.
Lietuvos bankas apie šią asociacijos „Netylėk“ akciją sužinojo tik iš žiniasklaidos. Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška LŽ sakė, kad veikiant rinkos ekonomikai neįmanoma palaikyti dirbtinių palūkanų normų, o dabartinis VILIBOR indeksas esą tik atspindi padidėjusią riziką, todėl asociacijos reikalavimų niekas negalės įvykdyti.
„Gretimų šalių indeksai taip pat yra išaugę. Kilus neramumams pasaulinėse finansų rinkose, išaugo bankų atsargumas ir sugriežtėjo skolinimo politika, – teigė M.Milieška. – Lietuvos bankas skaičiuoja VILIBOR indeksą pagal šalies komercinių bankų skelbiamas kotiruotes. Nei Lietuvos bankas, nei kiti centriniai bankai tiesiogiai neveikia šių indeksų, juos formuoja rinka.“
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) specialistų nuomone, VILIBOR didesnis už EURIBOR ne todėl, kad Lietuvoje palūkanų normos yra „dirbtinai ir visiškai nepagrįstai“ didinamos, o priešingai, todėl, kad Europos centrinis bankas dirbtinai ir visiškai nepagrįstai jas mažina.
Pasak LLRI eksperto Vytauto Žukausko, išaugusios skolinimo kainos litais parodo padidėjusią skolinimo riziką. Prastėjant ekonominei situacijai už padidėjusią kliento nemokumo riziką bankai natūraliai reikalauja didesnio atlygio. Be to, skolinimo kainas didina ir išaugusios indėlių palūkanų normos: bankai konkuruoja dėl indėlių ir kelia indėlių palūkanų normas. Todėl esą brangiau pasiskolinę bankai priversti brangiau ir skolinti.
