„Kalbame apie strategiją, kurioje „Visuomio“ nėra. Bet tos strategijos tikslai lieka tie patys (siekti, kad valstybės turtas būtų valdomas kuo efektyviau ir atneštų kuo didesnę naudą valstybei – 15min.lt)“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo tvirtino A.Kubilius.
Pasak jo, užsienio valstybių patirtis rodo, kad valstybės atsakomybė tinkamai valdyti jai patikėtą turtą geriausiai realizuojama tada, kai tokia turto valdymo politika įgyvendinama bendrai. Tuo tarpu bendrai ją galima įgyvendinti tuomet, kai įgyvendinimo atsakomybė atiduodama vienai kuriai nors Vyriausybės institucijai.
„Siekdami bendros valstybės turto valdymo politikos įgyvendinimo, strategijos projekte numatėme, kad tokią politiką Finansų ministerija turėtų įgyvendinti pasirinkdama tinkamiausią būdą – ar tai būtų jos padalinys, ar kuri nors veikianti jos tarnyba. Techninių sprendimų gali būti įvairių, bet pats pagrindinis principas yra tas, kad valstybės turto valdymo politika turi būti įgyvendinama bendrai“, – pabrėžė A.Kubilius.
Vyriausybės vadovo teigimu, minėtos centrinės agentūros svarbiausi uždaviniai būtų prižiūrėti, kaip skiriami valstybės įmonių valdybų ar stebėtojų tarybų nariai, ir pasirūpinti, kad šiose įmonėse būtų vieningai numatomi tikslai, t. y. „labai aiškiai formuluojant, kad įmonių vertės didinimas yra viena iš esminių sąlygų, kartu atsižvelgiant į pavienių sričių strateginių tikslų realizavimą.“
Kaip jau skelbta, prieš kurį laiką valstybės įmonių valdymui buvo siūlyta sukurti specialų holdingą „Visuomis“. Šios idėjos teko atsisakyti jai nepritarus netgi daliai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių.
Valstybės įmones dėl pernelyg mažo įnašo į šalies biudžetą kritikavo ne tik premjeras, bet ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė pareišė, kad kitąmet numatomas 33,6 mln. litų pervedimas į biudžetą yra tik „simbolinis įnašas“ iš valstybės turto ir jis demonstruoja valdžios bejėgiškumą.
