„Kai kuriuose klausimuose sunku įžvelgti logikos, kai kurie atrodo pertekliniai“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė liberalė Dalia Kuodytė.
Jos nuostabą sukėlė paskutiniais anketos projekte įrašyti klausimai apie sveikatą. Jeigu būtų patvirtintas dabartinis anketos projektas, visuotinio surašymo dalyvių būtų prašoma atsakyti, ar jiems kyla regėjimo sunkumų, net jeigu jie nešioja akinius, ar kyla klausos sunkumų, net jei naudoja klausos aparatą, ar kyla įsiminimo ar susikaupimo problemų, ar kyla sunkumų vaikščiojant ar lipant laiptais.
„Šiuose klausimuose man sunku įžvelgti logiką. Kodėl tokios negalios pasirinktos?“, – stebėjosi parlamentarė.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi Statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus darbuotoja Rasa Balandienė teigė, kad klausimo dėl įsiminimo ir susikaupimo problemų tikriausiai bus atsisakyta. Mat per bandomąją apklausą net dauguma studentų pareiškė turintys tokių problemų. „Be to, daugelis ministerijų pasisakė už šio klausimo išbraukimą“, – teigė ji.
Tuo metu kiti su sveikata susiję klausimai anketoje tikriausiai liks, nes jie esą parašyti pagal tarptautinius reikalavimus.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka atkreipė dėmesį į klausimą apie santuokas. Jame ne tik prašoma nurodyti asmens teisinę santuokinę padėtį, bet ir pirmosios santuokos įregistravimo datą. Be to, į šį klausimą turi atsakyti asmenys nuo 15 metų. „Kodėl pasirinktas toks amžius? Kodėl ne nuo 14 metų?“, – klausė A.Lydeka.
Statistikos departamento atstovės tvirtino, kad pagal Jungtinių Tautų ir „Eurostat“ reikalavimus klausimas apie santuokinę asmens padėtį yra privalomas Europos Sąjungos šalims. Anot jų, 15 metų – kaip atskaitos tašką naudoja visos valstybės, tai irgi esantis tarptautinis reikalavimas. Šiuos duomenis naudoja mokslininkai, jie taip pat reikalingi, kad būtų galima palyginti buvusią ir esamą situacijas.
Iš viso visuotinio gyventojų ir būstų surašymo anketos projekte yra 46 klausimai. Lietuvos gyventojų bus prašoma nurodyti ne tik anketinius duomenis, bet ir gimtąją kalbą, tautybę, užsienio kalbas, pragyvenimo šaltinius, pateikti informaciją apie gyvenamąjį būstą.
Tarp klausimų apie būstą prašoma parašyti jo tipą, turimus patogumus, pastatymo metus, naudingą plotą, šildymo būdą ir net medžiagas, naudotas pastato išorinių sienų statybai.
Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas Lietuvoje turi vykti 2011 metais. Pasak laikinosios Statistikos departamento vadovės Vilijos Lapėnienės, pirmą kartą ketinama panaudoti elektroninį surašymą. „Pilietis, gavęs kodą, turės galimybę užpildyti anketą elektroniniu būdu. Be to, pats žmogus galės patikrinti valstybės institucijų apie jį turimą informaciją. Jis turės galimybę tuos duomenis pataisyti“, – sakė pareigūnė.
Ji tvirtino, kad konfidencialumas bus užtikrintas.
Pirminiais skaičiavimais, visuotinis surašymas valstybei kainuos apie 50 mln. litų. Pasak V.Lapėnienės, šias lėšas valstybei reikės skirti, nes surašymą atlikti 2011 metais Lietuvai privalu.
„Jeigu nedarytume jo tais metais, iš Briuselio gautume gana didelę baudą sumokėti ir vis tiek turėtume darbą padaryti“, – teigė Statistikos departamento atstovė.
Numatyta, kad 2011 metų kovą vyks elektroninis surašymas, o balandžio 5 d.–gegužės 10 d. bus daroma gyventojų apklausa.
Pirminiai surašymo duomenis ketinama skelbti 2011 m. rugsėjo 6 d.
