„Koks nuostabus radinys! Tai puiki žinia mūsų draugams iš Lietuvos. Džiaugiamės kartu su jais“, – rašoma Vokietijos užsienio reikalų ministerijos komentare. Jį BNS perdavė ministerijos ir Vokietijos ambasados Vilniuje atstovai.
Anot pranešimo, ministerijos Politikos archyvas iš karto ėmėsi analizuoti dokumentus ir nustatė, kad tai – „nutarimas, kurį pasirašė Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16 d. posėdžio metu vienbalsiai nutarusi išsiųsti Vokietijai ir kitoms valstybėms laišką su prašymu pripažinti Lietuvos valstybę“.
Prieš ministerijos darbuotojams atnešant dokumentą aktą radęs prof. Liudas Mažylis neslėpė susijaudinimo: „Turbūt kiekvieną kartą jaudinsiuosi, negali būti kitaip. Vakar buvo darbo, paieškos proceso momentėlis, dabar aš esu lygiagretus su visais. Šventas dalykas“, – sakė jis LRT.
Profesorius Vasario 16-osios akto ieškojo tarp mikrofilmuotų failų. Atradęs šį svarbų dokumentą, L.Mažylis kreipėsi į Lietuvos ambasadorių Berlyne Deividą Matulionį, su kurio pagalba pavyko archyvo darbuotojų išprašyti, kad parodytų ir tikrą dokumento variantą.
„Mano nuomone, būklė labai gera, jis puikiai išsilaikęs. Abu puikiai išsilaikę (ir lietuviškas, ir vokiškas variantai – red.)“, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ tiesioginėje transliacijoje iš Vokietijos sakė L.Mažylis.
Pasak jo, tikrojo, popierinio, dokumento archyvo darbuotojai paliesti neleido. Dokumentas rašytas ranka, matyti, kad buvo sulenktas, dėl to galima daryti prielaidą, kad siųstas paštu. Akto matmenys – šiek tiek didesni nei šiandieninio A4 formato lapo – toks formatas buvo įprastas 1918-aisiais.
Pasak L.Mažylio, verta būtų patyrinėti dokumentų rinkinio „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“, kuriame ir rastas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, užsakymo istoriją – įdomu, ar dar kas nors matė šį dokumentą.
Lietuvos diplomatai šiuo metu aiškinasi dokumento teisinį statusą ir galimybes kreiptis į Vokietiją, kad ji perduotų nutarimą Lietuvai.
Kitų Lietuvos nepriklausomybės akto egzempliorių buvimo vieta nėra žinoma.
