VRM teigimu, tautinio identiteto deklaravimas pase ar asmens tapatybės kortelėje būtų nesuderinamas su šių dokumentų paskirtimi.
„Nei pasas, nei asmens tapatybės kortelė nėra skirti asmens tautybei patvirtinti, nes tautybės įrašymas į nurodytus asmens dokumentus nesusijęs su piliečio tapatybės ir pilietybės patvirtinimu“, – teigiama VRM išvados projekte, kurį Ministrų kabinetas svartys pirmadienį.
VRM pabrėžia, kad „piliečio apsisprendimas priskirti save etninei tautai, taip pat ir galimybė deklaruoti (išreikšti) savo tautinį identitetą neturėtų būti siejami su formaliu tautybės įrašymu pase ar asmens tapatybės kortelėje“. Taip pat teigiama, kad tautybė nėra teisinis pagrindas varžyti žmogaus teises ar teikti asmenims privilegijas, todėl tautybės įrašymas į pasą ar asmens tapatybės kortelę nesukuria jokių teisinių pasekmių.
Ministerija primena, kad pagal Konstituciją piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, o Konstitucinio Teismo (KT) 1999 metų spalio 21 dienos nutarime pabrėžta, kad šia konstitucine norma visoms Lietuvos teritorijoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms garantuojamas tautinio identiteto išsaugojimas, kultūros tęstinumas, tautinė saviraiška. Nei pasas, nei asmens tapatybės kortelė nėra skirti asmens tautybei patvirtinti, nes tautybės įrašymas į nurodytus asmens dokumentus nesusijęs su piliečio tapatybės ir pilietybės patvirtinimu.
„Todėl piliečiai, priskyrę save konkrečiai tautybei, ir be minėto įrašo pase ar asmens tapatybės kortelėje gali nekliudomai puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, aktyviai dalyvauti tautinių bendrijų, kurioms jie save priskiria, veikloje, bendrauti su kitų tautybių piliečiais ar kitais būdais deklaruoti (išreikšti) savo tautinį identitetą“, – tikina VRM.
Išvadoje, be kita ko, dėstoma, kad galimybė asmens tapatybės dokumentuose nurodyti tautybę pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų: reikėtų patvirtinti naują paso ir asmens tapatybės kortelės blankų privalomąją formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus, išplatinti jų pavyzdžius, pakeisti asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą.
Siūlymą papildyti asmens tapatybės dokumentus įrašu apie tautybę pateikė „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas. Jis savo siūlymą grindžia tuo, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose „įtvirtintas prievartinis asmenų nutautinimas, tegu pasireiškiantis tik oficialiuose dokumentuose“ ir tai esą veda asmenų tautiškumo, patriotizmo žlugdymo link, silpnina ne tik tautą, jai priklausančius narius, bet ir pačią valstybę.
„Priėmus įstatymą suteiksime galimybę piliečiui, kuris to pageidaus save tapatinti ne tik su valstybe, bet ir tauta, jos kultūra, kalba, istorija, heroizmu. Asmuo, gerbdamas savo tautą, išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms, visuomenei ir valstybei. Patriotinių jausmų ir pagarbos ugdymas skatins piliečių norą ne tik prisiminti, bet ir kurti ne mažiau didingą valstybės, kurioje jie patys gyvena, istoriją, užtikrinti jos saugumą“, – įsitikinęs M.Zasčiurinskas.
Minėtame KT 1999 metų spalio 21 dienos nutarime buvo konstatuota, kad „kokiai tautybei priklausyti – tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo“.
Aiškindami, kad tautybė yra prigimtinė žmogaus teisė, grupė aktyvistų ne vienerius metus siekia leidimo įrašu „tautybė – žemaitis“ papildyti civilinės būklės aktus bei leisti nurodyti žemaičio tautybę, pavyzdžiui, per gyventojų surašymą.
