Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 22d. 17:04 , Atnaujinta: 2019 rugpjūčio 22d. 19:08

VSD duomenys apie I.Rozovą: su rusų diplomatais tartasi dėl Rusų aljanso finansavimo

Irina Rozova
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Irina Rozova

Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie Seimo narę Iriną Rozovą rodo, kad su Rusijos diplomatais tartasi dėl finansinės paramos politikės atstovaujamai partijai „Rusų aljansas“. I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijai Seime. Partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sako, kad „čia kažkokia nesąmonė“.

Šie duomenys 2018 metų sausį pateikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar suteikti I.Rozovai leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

„Valstybės saugumo departamentui yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo“, – rašoma BNS turimame dokumente.

Jį po oficialaus kreipimosi žurnalistams perdavė Seimo pirmininkas. Su raštu galite susipažinti žemiau.

null

null

Žvalgybos duomenimis, taip pat tartasi dėl I.Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos diplomatais, kai buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo.

„Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I.Rozovai kaip politikei“, – teigiama rašte.

Žvalgybos duomenimis, taip pat tartasi dėl I.Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos diplomatais, kai buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo.

Susipažinęs su šia VSD informacija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šią savaitę nutarė atlikti parlamentinį tyrimą. Tam dar turės pritarti visas Seimas.

Anot VSD, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, aptartos iniciatyvos jungtis su Lietuvos rusų sąjunga.

I.Rozova šiuo metu dirba Lenkų rinkimų akcijos frakcijoje Seime. Ji 2016 metų rinkimuose buvo išrinkta į Seimą pagal šios partijos sąrašą.

V.Tomaševskis: niekas nežino šitų veiksmų

LLRA-KŠS pirmininkas V.Tomaševskis teigia nežinojęs apie parlamentarės Irinos Rozovos bendravimą su Rusijos diplomatais dėl partijos „Rusų aljanso“ finansavimo, nepaisant to, Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą jis vadina nesąmone.

„Niekas nežino šitų veiksmų. Net nepradėtas tyrimas, apie ką mes kalbam. Niekas nežino, kokie veiksmai buvo. Aš manau, kad čia yra kažkokia nesąmonė. Man neįdomu, kadangi mes dirbam savo darbą ir nežaidžiam tų žaidimų“, – BNS sakė V.Tomaševskis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdemaras Tomaševskis

„Kai bus išvados, aš pakomentuosiu“, – pridūrė jis.

„Aš nieko nežinau. Mes veikiam pagal savo programą, įstatus ir sprendimus“, – teigė Lenkų rinkimų akcijos lyderis V.Tomaševskis.

Jis tikino pats nebendravęs su Rusijos diplomatais politiniais klausimais.

„Politiniais klausimais – ne. Kad kur nors priėmimuose, tai pusė Seimo ten bendravę. Oficialūs priėmimai yra. Visų šalių diplomatai, parlamentarai dalyvauja“, – sakė V.Tomaševskis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą V.Tomaševskis vadina nesąmone.

LLRA-KŠS ir Rusų aljansas VSD pažymoje minimu laikotarpiu glaudžiai bendradarbiavo. Rusų aljanso nariai ir 2012 m. ir 2016 m. Seimo rinkimuose dalyvavo po LLRA vėliava.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Rita Tamašunienė, Saulius Skvernelis ir Eimutis Misiūnas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Rita Tamašunienė, Saulius Skvernelis ir Eimutis Misiūnas

Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė kol kas nuo komentarų susilaikė.

„Komisija, kompetentingi mūsų saugumo žmonės tą viską išnagrinės“, – ketvirtadienio vakarą 15min teigė ji.

V.Tomaševskis 2014-aisiais VSD skambutį lygino su valytojos

VSD informacijoje teigiama, kad su Rusijos diplomatais I.Rozova aptarinėjo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį su LLRA-KŠS, aptartos iniciatyvos jungtis su Lietuvos rusų sąjunga.

VSD dėl ryšių su Rusijos diplomatais I.Rozovą įspėjo 2014-aisiais. Tuo pačiu laikotarpiu VSD bandė įspėti V.Tomaševskį, kad per jį gali būti bandoma vykdyti priešišką Lietuvai veiklą, tačiau jis nesutiko susitikti ir apie tai kalbėtis su Lietuvos VSD pareigūnu.

Apie V.Tomaševskio atsisakymą tuometis VSD vadovas Gediminas Grina parlamentą informavo per plenarinį posėdį.

„Yra politikų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu buvo įspėti. (...) Su liūdesiu galiu pasakyti, kad pasitaiko atvejų, kai nenorima net susitikti pokalbiui su žvalgybos pareigūnu. Buvo konkretus pavyzdys visiškai neseniai, kai politikas, Lietuvos pilietis, europarlamentaras V.Tomaševskis atsisakė kalbėtis su VSD pareigūnu“, – 2014 m. kovą teigė G.Grina.

V.Tomaševskis tuomet 15min aiškino nesupratęs, ar jam skambina VSD, ar valytoja.

„Nežinau. Nėra čia jokių pareigūnų. Kažkas skambino, bet neprisistatė. Net neprisistatė. Gal čia valytoja buvo? Aš nežinau. Pavardės man nepateikė. Pasakė taip šablonu, kad kažkoks Petrauskas, o gal Ivanauskas. Nežinau, gal Ivanauskienė, nes galėjo būti ir valytoja. Čia buvo nerimtas pokalbis, tai aš pasakiau, kad, jei jūsų viršininkas ponas Grina nori su manim susitikti, tai laukiu skambučio. Tuo ir baigėsi pokalbis“, – klausiamas, koks buvo jo motyvas atsisakyti susitikti ir kalbėtis su VSD pareigūnu, 15min tuomet aiškino V.Tomaševskis.

„Jei tikrai būčiau žinojęs, kad ieško VSD, gal ir aš būčiau aktyvesnis, bet aš nežinojau, ar tai valytoja, ar tai provokatorius. Iš kur man žinoti?“ – svarstė europarlamentaras.

Šią savaitę 15min V.Tomaševskis kalbėjo jau kitaip. Jis tikino VSD atstovą pakvietęs susitikti Seime, tačiau jokio svečio esą taip ir nesulaukęs.

I.Rozova susitikinėjo nuolat, tarėsi dėl finansavimo

VSD duomenimis, 2012 metais su Rusijos diplomatais tartasi dėl susitikimų, per kuriuos būtų aptariamos Rusų aljanso rinkimų programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai.

Anot žvalgybos, 2011 metais I.Rozova kartu su bendražygiais iš Rusų aljanso aktyviai bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant politines koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Rašte taip pat teigiama, kad I.Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Jis 2014 metais išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. V.Malyginą VSD sieja su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Seimo pirmininkas dokumente informuojamas, kad VSD pareigūnas 2014 metais buvo susitikęs su I.Rozova, ji informuota apie galimus užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų interesus bendraujant su Lietuvos politikais.

„Seimo narė I.Rozova pažymėjo, kad ji skaito laikraščius ir supranta, kad tarp Rusijos diplomatų gali būti žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojų, bet gali atsakingai pareikšti, kad jokių kitų klausimų su konsulu ar kitais konsulato darbuotojais nesprendžia, bendravimas apsiriboja temomis, susijusiomis su tautinių mažumų klausimais“, – rašoma rašte.

„Taip pat pažymėjo, kad nei konsulas, nei kiti konsulato darbuotojai neklausinėjo apie politiką ar atskirus politikus. Seimo narė I.Rozova pokalbio metu taip pat pareiškė, kad neoficialioje aplinkoje su Rusijos diplomatais nesusitikinėja“, – teigiama VSD dokumente.

VSD tvirtina disponuojanti informacija, kad net ir po šio susitikimo I.Rozova palaikė kontaktus su Rusijos atstovais.

Visi šie duomenys Seimo pirmininkui pateikti siekiant įrodyti, kad parlamentarė nebuvo atvira, tikrinimo metu atsakydama į klausimą, ar palaiko asmeninius ryšius su žmonėmis, dirbančiais ne NATO ir ES šalių diplomatinėse įstaigose, karinėse struktūrose, teisėsaugos institucijose ir kitose organizacijose.

I.Rozova žvalgybai atsakė tokių ryšių nepalaikanti.

„Seimo narės I.Rozovos veiksmai, pasireiškiantys informacijos apie ryšius su Rusijos Federacijos diplomatais slėpimu bei šių ryšių pobūdis, sudaro pagrindą abejoti šio asmens patikimumu“, – teigiama rašte.

Seimo komiteto inicijuoto parlamentinio tyrimo metu bus aiškinamasi, ar I.Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas.

Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti ir kitus politikus, anot jo, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmusius aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.

Duomenys apie politikės ryšius paaiškėjo Seimo komitetui pradėjus aiškintis I.Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:10
03:18
10:22

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min