„Komisija nusprendė, kad FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius, laikinai eidamas šios tarnybos direktoriaus pareigas pasirašydamas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) skirtą raštą, kuriame nurodoma, jog FNTT neturi informacijos dėl jo paties nepatikimumo, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyto reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas, ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas“, – rašo VTEK.
VTEK nuomone, K.Jucevičius kovo 19 dieną pasirašydamas minėtą raštą, buvo interesų konflikto situacijoje.
Anot Komisijos, jis jau buvo laimėjęs konkursą eiti FNTT direktoriaus pareigas ir turėjo žinoti, kokiu tikslu STT renka prašomą informaciją.
K.Jucevičius, pasak VTEK, matė ir suprato, kad pasirašinėja atitinkamą raštą dėl savo paties patikimumo – raštą, kuris buvo skirtas padėti vidaus reikalų ministrui apsispręsti, ar jis tinkamas eiti FNTT vadovo pareigas, taigi, Komisijos nuomone, „yra sprendimo priėmimo procedūros dalis“. FNTT vadovo veiksmai negali būti vertinami kaip techninio darbuotojo atliekamos funkcijos, nes tai akivaizdžiai jo statuso neatitinkantis vertinimas.
„Komisijos nuomone, kurią palaiko ir administraciniai teismai, iškilus interesų konflikto situacijai, ypač svarbus yra asmens elgesys, taip pat vadovo informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė realizuoti pareigą nusišalinti, ir jokiu būdu ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens asmeninė pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais“, – teigia VTEK.
Komisijos nuomone, K.Jucevičius galėjo ir privalėjo aiškiai išreikštais veiksmais pranešti apie savo nusišalinimą, informuoti vidaus reikalų ministrą apie interesų konfliktą. Šiuo atveju ministras galėjo nepriimti K.Jucevičiaus išreikšto nusišalinimo ir įpareigoti raštą pasirašyti, tačiau tokių veiksmų K.Jucevičius nesiėmė.
Kaip žurnalistams antradienį sakė VTEK patarėja Evelina Matulaitienė, už interesų supainiojimą asmuo vienerius metus nuo pažeidimo nustatymo dienos negali būti skatinamas, skiriamas į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams nutrūkus bet kuriais pagrindais, trejus metus negali būti priimtas į valstybės tarnybą.
Pasak jos, pažeidėju pripažintas K.Jucevičius po komisijos verdikto gali eiti savo pareigas, o dėl jo likimo šiame poste turi nuspręsti jo vadovas – vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.
„Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas yra laikomas šiurkščiu nusižengimu, bet dėl pačios atsakomybės ar nuobaudos skyrimo sprendžia asmens vadovas, šiuo atveju – vidaus reikalų ministras. Komisija nėra įgaliota ar kompetentinga tokius dalykus spręsti“, – teigė E.Matulaitienė.
Vidaus reikalų ministro A.Meliano atstovė spaudai Ramunė Hazir BNS sakė, kad ministras kol kas nuo komentarų susilaiko.
„Ministras sprendimą pakomentuos, kai gaus medžiagą raštu ir susipažins su argumentais“, – sakė R.Hazir.
Į VTEK su prašymu svarstyti K.Jucevičiaus elgesį kreipėsi Seimo Antikorupcijos komisija.
Jai kilo abejonių, ar K.Jucevičius galėjo pasirašyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) skirtą raštą, kad FNTT neturi duomenų apie jo paties nepatikimumą. Toks raštas buvo reikalingas, kad laikinai FNTT direktoriaus pareigas ėjęs K.Jucevičius būtų paskirtas nuolatiniam darbui.
K.Jucevičius FNTT vadovu buvo paskirtas kovo pabaigoje. Tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sprendimą dėl K.Jucevičiaus priėmė nepaisydamas premjero Andriaus Kubiliaus raginimo atidėti jo skyrimą – premjeras ragino neskubėti, nes suabejota pareigūno nepriekaištinga reputacija.
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė neturinti faktais paremtos neigiamos informacijos apie K.Jucevičių.
