Tačiau universiteto vadovai pripažįsta, kad su dabartiniu biudžetu dar ilgai nepavyks pasiekti pasaulinių reitingų, praneša Lietuvos radijas.
Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras 1579-ųjų balandžio 1-ąją išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII dar po pusmečio išleido bulę, patvirtinančią, kad jėzuitų kolegija pripažįstama universitetu.
Profesorius Alfredas Bumblauskas sako, jog jėzuitų ordino įkurta viena seniausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų ne tik pradėjo Lietuvos, kaip universitetinės valstybės istoriją, bet ir turėjo aiškią religinę misiją.
„Vilniaus universiteto įkūrimas yra labai svarbus momentas tuo požiūriu, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštija tapo universitetine valstybe. Universiteto įkūrimas priklauso pirmajai, ką turbūt šiandien universitetų istoriografijos autoritetai vadina viduramžine, universitetų kūrimosi bangai. Jėzuitų universitetai – tai bažnyčios universitetai, nors jie, aišku, turėjo autonomiją, bet buvo skirti Dievo ir prasmių paieškoms“, – Lietuvos radijui sakė istorikas.
